GIMĖ STASYS LOZORAITIS

1898 m. rugsėjo 5 d. Kaune visuomenininko, advokato Motiejaus Lozoraičio ir Marijos Jaroševičiūtės šeimoje gimė žymus diplomatas Stasys Lozoraitis (vyresnysis). Pirmojo pasaulinio karo metais šeima buvo pasitraukusi į Rusijos gilumą, Stasys gimnaziją baigė Voroneže. Grįžęs į Lietuvą, įsidarbino Vidaus reikalų ministerijoje, nuo 1919 m. buvo Ministrų kabineto kanceliarijos viršininku, 1923-iaisiais perėjo į Užsienio reikalų ministeriją. 1923–1929 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne. Ten su žmona, pedagoge ir žurnaliste Vincenta Matulaityte-Lozoraitiene, susilaukė sūnų Stasio ir Kazio.

1929–1932 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje prie Šventojo Sosto. 1934–1938 m. buvo užsienio reikalu ministras. 1939-aisiais paskirtas Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Italijoje. 1940 m. Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai, užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio nurodymu tapo Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovu. Gyvendamas Vakaruose, nuosekliai gynė okupuotos Lietuvos interesus, saugojo diplomatinės tarnybos tęstinumą. Mirė sulaukęs 85-erių 1983 m. gruodžio 24 d. Romoje. Palaikai 1998-aisiais perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Sūnus Stasys tapo diplomatu, 1993 m. varžėsi su Algirdu Brazausku Lietuvos Prezidento rinkimuose. Sūnus Kazys buvo diplomatas ir žurnalistas.

Prieš 20 metų

LĖKTUVAS NUKRITO Į VANDENYNĄ

1998 m. rugsėjo 2 d. į Atlanto vandenyną netoli Kanados krantų nukrito oro transporto bendrovės „Swissair“ lėktuvas „McDonnell Douglas MD-11“, skridęs iš Niujorko į Ženevą. Nelaimės priežastimi tapo gaisras, kilęs dėl trumpo jungimosi elektros instaliacijoje (tyrimo metu paaiškėjo, kad laidų izoliacijai gamintojas naudojo netinkamą medžiagą). Dūmai ir ugnis pasirodė pilotų kabinoje. Lakūnai bandė atlikti avarinį nusileidimą ir pasiekti Halifakso oro uostą Kanadoje, bet dėl gaisro išsijungė daugelis lėktuvo valdymo sistemų. Orlaiviui nukritus į vandenyną, juo skridę 215 keleivių ir 14 įgulos narių žuvo.

Prieš 50 metų

PASKELBTA SVAZILANDO NEPRIKLAUSOMYBĖ

1968 m. rugsėjo 6 d. paskelbta Svazilando Karalystės nepriklausomybė nuo Jungtinės Karalystės. Ši pietinėje Afrikos dalyje esanti valstybė yra viena mažiausių žemyne. Svazilando plotas – 17,2 tūkst. kv. km (3,7 karto mažesnis nei Lietuvos). Čia gyvena beveik 1,3 mln. žmonių. Šalis ribojasi su Pietų Afrikos Respublika ir Mozambiku. Sostinė – Mbabanė (iki 100 tūkst. gyventojų). Apie 90 proc. gyventojų – svazių tautybės, daugelis išpažįsta krikščionybę. Šalį valdo karalius (šiuo metu – Msvatis III). Ilgus amžius svaziai kovojo su kaimynais zulusais, XIX a. tapo priklausomi nuo būrų valstybės Transvalio, o XX a. pradžioje tapo Didžiosios Britanijos protektoratu (iki 1968 m.). Šalies ekonomikos pagrindas – žemės ūkis, cukraus gamyba, anglių gavyba. Svazilande – labai didelis sergamumas AIDS, o ŽIV nešiotojais laikomi net ketvirtadalis šalies gyventojų.

Prieš 360 metų

MIRĖ OLIVERIS KROMVELIS

1658 m. rugsėjo 3 d. Londono Vaitholo rūmuose mirė anglų politikas ir karvedys Oliveris Kromvelis. Gimė 1599 m. balandžio 25 d. Hantingdone (Anglijoje) neturtingo dvarininko šeimoje. Mokėsi parapinėje mokykloje, vėliau studijavo teisę viename iš Kembridžo universiteto koledžų. Studijų nebaigė, mat „ne iš didelės meilės, o iš reikalo“ turėjo vesti kito dvarininko dukterį. Tapo vienu iš daugelio tipiškų Anglijos dvarininkų: be didelio užsidegimo rūpinosi ūkiu, prekiavo vilna ir grūdais, virė alų ir gamino sūrius (vėliau politiniai oponentai pravardžiavo O. Kromvelį aludariu). Buvo karštas protestantizmo šalininkas, puritonas. O. Kromvelis taip ir galėjo visiems laikams likti niekuo neišsiskiriančiu dvarininku, tačiau jo likimą pakeitė 1642–1645 m. Anglijoje vykęs pilietinis karas tarp karaliaus ir parlamento šalininkų.

Karo pradžioje O. Kromvelis iškart stojo į parlamento šalininkų gretas, iš pradžių vadovavo 60 raitelių eskadronui, tapo kapitonu, galiausiai užsitarnavo pulkininko laipsnį. Inicijavo ir pradėjo įgyvendinti parlamento kariuomenės reformą. Įvedė to meto Anglijoje neregėtą tvarką: vadais tapdavo ne kilmingiausi ir turtingiausi, o gabiausi vyrai. O. Kromvelis, prieš vieną iš mūšių kreipdamasis į karius, pasakė sparnuotą tapusią frazę: „Pasikliaukime Dievu, bet ir paraką laikykime sausą.“ Jo kariuomenė pasiekė daugybę pergalių, o pats karvedys tapo lordu protektoriumi (faktiškai – šalies valdovu). Šalį valdė geležine ranka, žiauriai numalšino sukilimą Airijoje, galutinai įveikė Škotiją. Tęsė karus su Ispanija, Nyderlandais, bet sudarė taiką su daugeliu kitų šalių. Mirė nuo ligos. Lordo protektoriaus pareigas perėmė sūnus Ričardas, tačiau jis valdė neilgai. 1659 m. monarchistai atkeršijo jau mirusiam O. Kromveliui: balzamuotas kūnas buvo ištrauktas iš sarkofago ir pakartas, o vėliau ketvirčiuotas. Tačiau jo įgyvendintos reformos buvo labai reikšmingos tolesnei Anglijos raidai.

Prieš 130 metų

GIMĖ VLADIMIRAS DUBENECKIS

1888 m. rugsėjo 6 d. Zmeinogorske (Altajaus krašte, Rusijoje) gimė architektas, dailininkas, profesorius Vladimiras Dubeneckis. Studijavo Sankt Peterburge. 1919 m. atvyko į Lietuvą, trumpam buvo įsikūręs Vilniuje, netrukus persikėlė į Kauną. Dirbo Prekybos ir pramonės ministerijoje, Amerikos lietuvių akcinėje bendrovėje, dėstė Kauno meno mokykloje, Vytauto Didžiojo universitete. Buvo aktyvus visuomeninių organizacijų narys, paveldosaugininkas. Sukūrė grafikos darbų, spektaklių dekoracijų. Visgi didžiausią pėdsaką paliko kaip architektas, suprojektavęs Vytauto Didžiojo karo ir Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejų, kino teatro „Metropoliten“ (dabar čia įsikūręs Kauno dramos teatras), Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos) ir kitus pastatus. Mirė nuo sunkios kepenų ligos Karaliaučiuje 1932 m. rugpjūčio 10 d., sulaukęs vos 43-ejų.