MITINGAS VINGIO PARKE

1988 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus Vingio parke vyko milžiniškas Sąjūdžio surengtas mitingas, skirtas nusikalstamo Ribentropo-Molotovo pakto metinėms paminėti. Mitinge dalyvavo apie 250 tūkst. žmonių. Daugiausia dėmesio buvo skirta 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje pasirašytam Sovietų Sąjungos ir Vokietijos paktui bei slaptiesiems protokolams, lėmusiems Vidurio ir Rytų Europos padalijimą ir kelių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, okupaciją bei jos ilgalaikius padarinius. Sąjūdis iš pradžių ketino surengti mitingą Katedros aikštėje, kur tuo metu vyko protestai ir bado streikas, reikalaujant paleisti politinius kalinius, bet komunistinė Lietuvos valdžia nesutiko.

Buvo pasiektas kompromisas – mitingas surengtas Vingio parke, tačiau Sąjūdžio vadovybė gavo trumpą televizijos eterio laiką, Vytautas Landsbergis perskaitė pranešimą (paminėjo ir paktą bei sovietų ir nacių nusikaltimus). Mitinge plazdėjo trispalvės, buvo giedama „Tautiška giesmė“, kalbėjo Sąjūdžio lyderiai, kiti iškilūs Lietuvos žmonės. Dramatiškus 1939–1940 m. įvykius prisiminė tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. Taip pat buvo prisimenamos okupantų vykdytos represijos, protestuojama prieš Ignalinos atominės elektrinės trečiojo bloko statybą (buvo praėję vos dveji metai po avarijos Černobylyje), dalijamasi mintimis apie Lietuvos siekį atgauti laisvę. Mitingas truko iki vidurnakčio. Dalis jo dalyvių patraukė į Katedros aikštę aplankyti ten badaujančių protestuotojų, kilo susistumdymas su milicija. Galiausiai buvo leista mitingo dalyviams susitikti su protestuotojais nedidelėmis grupėmis. Iš miesto centro žmonės ėmė skirstytis tik paryčiui.

Prieš 60 metų

MIRĖ ROŽĖ MARTENAS DIU GARAS

1958 m. rugpjūčio 22 d. Serinji (Normandijoje, Šiaurės Prancūzijoje), sulaukęs 77-erių, mirė prancūzų rašytojas, 1937 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Rožė Martenas diu Garas. Jis gimė 1881 m. kovo 23 d. Neji prie Senos (greta Paryžiaus) teisininko šeimoje. Licėjuje mokytis jam sekėsi prastai, todėl tėvai surado privatų mokytoją – universiteto profesorių. R. M. diu Garas įstojo į Sorbonos universitetą, bet buvo pašalintas už nepažangumą. Galiausiai specializuotoje aukštojoje istorijos mokykloje įgijo paleografo-archyvaro specialybę. Tuo pat metu pradėjo literatūrinę veiklą, rašė romanus. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Svarbiausias R. M. diu Garo kūrinys – aštuonių romanų ciklas „Tibo šeima“. Jame pasakojama dviejų brolių, skirtingai žvelgiančių į pasaulį, politiką, tikėjimą ir gyvenimą, istorija, nagrinėjamas individo formavimasis ir kaita XX a. pirmojo ketvirčio visuomenėje.

Prieš 10 metų

LĖKTUVO KATASTROFA ISPANIJOJE

2008 m. rugpjūčio 20 d. šalia Alfredo Suareso Madrido Barachaso oro uosto sudužo ispanų oro transporto bendrovės „Spanair“ laineris „McDonnell Douglas MD-80“. Lėktuvas, kuriame buvo 166 keleiviai ir 6 įgulos nariai, skrido iš Barselonos į Las Palmasą (Kanarų salose). Tarpinis nusileidimas buvo Madride. Dėl techninių problemų (temperatūros daviklio gedimo) lėktuvas vėlavo pakilti daugiau nei valandą. Kai leidimas skristi buvo gautas, pilotai per skubėjimą pažeidė procedūras ir neišskleidė užsparnių. Kildamas orlaivis staiga ėmė virsti ant šono, sparnu kirsdamas medžių viršūnes trenkėsi į žemę, už 200 metrų vėl pašoko į orą, perskrido kelią ir antrą kartą rėžėsi į žemę, galiausiai subyrėjo į tris dalis. 154 žmonės žuvo, 18 pavyko išgyventi.

Prieš 150 metų

ATRASTAS HELIS

1868 m. rugpjūčio 18 d. Pjeras Žiulis Sezaras Žansenas Saulės spinduliuotės spektre aptiko naują elementą – helį. Tai bespalvis, bekvapis ir beskonis cheminis elementas, priklausantis inertinių dujų grupei. Antras pagal paplitimą visatoje elementas po vandenilio. Helį P. Ž. S. Žansenas 1868-aisiais aptiko kaip ryškiai geltoną Saulės chromosferos juostą, Indijoje stebėdamas Saulės užtemimą. Tais pačiais metais anglų astronomas Džozefas Normenas Lokjeris taip pat stebėjo anksčiau nežinomą geltoną juostą Saulės spinduliuotės spektre. Mokslininkas nusprendė, kad taip yra dėl Žemėje neaptinkamo cheminio elemento.

Jis kartu su chemiku Edvardu Franklandu pavadino elementą graikišku Saulės vardu – helios. Britų chemikas Viljamas Ramzis 1895 m. pirmą kartą išskyrė helį Žemėje. 1905-aisiais helis buvo išskirtas iš gamtinių dujų. Vadinamojoje standartinėje temperatūroje esant standartiniam slėgiui helis egzistuoja tik monoatomių dujų pavidalu. Jis kietėja tik esant ypač dideliam slėgiui. Helio ir deguonies mišinį naudoja astma sergantys ligoniai ir narai kaip kvėpavimo dujas. Helis yra apie penkis kartus lengvesnis už orą, todėl naudojamas kaip balionų ir skraidymo aparatų užpildomosios dujos.

Prieš 10 metų

MIRĖ ALGIMANTAS MASIULIS

2008 m. rugpjūčio 19 d. Kaune, sulaukęs 77-erių, mirė vienas iškiliausių lietuvių kino ir teatro aktorių Algimantas Masiulis, sukūręs daugiau nei 160 vaidmenų teatrų scenose ir suvaidinęs 104 filmuose. Jis gimė 1931 m. liepos 10 d. Surdegyje (Anykščių r.). Baigdamas vidurinę mokyklą Panevėžyje, 1948-aisiais įstojo į Juozo Miltinio vadovaujamą Panevėžio dramos teatro studiją. 1948–1976 m. dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1978-ųjų buvo Kauno dramos teatro aktorius. Daug vaidino ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos bei kitų kraštų režisierių filmuose. Sovietmečiu kino filmuose jam itin dažnai tekdavo vaidinti blogiukus – vokiečių karininkus, įvairių Vakarų šalių žvalgybos tarnybų agentus.

Plačiajai auditorijai A. Masiulis itin įsiminė savo vaidmenimis lietuviškuose filmuose „Herkus Mantas“ (Samilis), „Niekas nenorėjo mirti“ (Mykolas), „Mano vaikystės ruduo“ (Teofilis), „Jausmai“ (Ferdinandas). Jau sunkiai sirgdamas, prieš mirtį A. Masiulis rado jėgų suvaidinti Senį režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filme „Kai aš buvau partizanas“. 2001 m. išleista A. Masiulio knyga „Tema: visada yra galimybė...“. Aktorius mirė po sunkios ligos. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.