Liepos 7 d. prieš 120 metų
JAV ANEKSAVO HAVAJUS

1898 m. liepos 7 d. JAV aneksavo Havajų salas. Ramiajame vandenyne esantis Havajų salynas nuo VI a. pr. Kr. buvo gyvenamas polineziečių. Europiečiams Havajus 1778 m. atrado anglų keliautojas Džeimsas Kukas (1779 m. jis čia ir žuvo). Tuo metu Havajuose jau buvo kelios valstybėlės. 1810 m. įkurta Havajų karalystė, o 1840 m. priimta konstitucija. Havajų nepriklausomybę garantavo Prancūzija, JAV ir Didžioji Britanija. Tačiau jau 1851 m. JAV pasiskelbė „išskirtine Havajų globėja“, o 1887 m. įkūrė salyne Perl Harboro karinę bazę. 1894 m. paskelbta Havajų respublika, tačiau ją jau po ketverių metų aneksavo JAV. 1959 m. Havajai galutinai įtraukti į JAV sudėtį kaip penkiasdešimtoji valstija.

Liepos 11 d. prieš 100 metų
VILHELMAS FON URACHAS IŠRINKTAS MINDAUGU II

1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba (toliau – Taryba) paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, o Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą išrinko Lietuvos karaliumi Mindaugu II. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvai kilo grėsmė būti aneksuotai Vokietijos. Pradėta ieškoti išeities, kaip atkurti nepriklausomą Lietuvą, o kartu užsitikrinti Vokietijos paramą. Tuo metu daug Tarybos narių manė, kad Lietuvai tiktų konstitucinė monarchija, o karaliumi, taikstantis prie Vokietijos interesų, būtų galima pasirinkti kurį nors vokiečių aristokratą, būtinai kataliką. Buvo planuojama, kad Lietuvos karalystę valdys karalius ir dvejų rūmų parlamentas. Vokietijos reichstago atstovai rekomendavo karaliumi rinkti Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą. Taryba pradėjo slaptas derybas su V. fon Urachu. Hercogas sutiko su Tarybos jam iškeltomis sąlygomis: vadintis Mindaugu II, mokyti vaikus lietuviškai, valdyti kartu su demokratiškai renkamu parlamentu, savo dvariškiais, ministrais ir aukštais valstybės pareigūnais skirti tik lietuviškai kalbančius Lietuvos gyventojus ir kt. Netrukus hercogas ėmė mokytis lietuvių kalbos ir rengtis kraustytis gyventi į Vilnių (karališkąja Mindaugo II rezidencija bent iš pradžių turėjo tapti Verkių rūmai). Tačiau nepaisydamas to, kad liepos 11 d. daugelis Tarybos narių išrinko V. fon Urachą karaliumi, Berlynas šią žinią sutiko rezervuotai. Taryboje kilo krizė, o ją pagilino visuomenės nepasitenkinimas skubotu monarchijos atkūrimu. Tuo tarpu V. fon Urachas, pasikeitus politinei situacijai, taip ir neišdrįso vykti į Lietuvą. Lapkričio 2 d. Taryba atšaukė savo nutarimą dėl V. fon Uracho išrinkimo karaliumi, o teisę apsispręsti dėl Lietuvos valstybės formos paliko Steigiamajam Seimui. Nevainikuotas Lietuvos karaliumi, Vilhelmas fon Urachas 1922 m. Tiubingeno universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją, su žmona Amalija sulaukė devynių vaikų. Mirė Rapale (Italija)1928 m. kovo 24 d., būdamas 63 metų.

Liepos 9 d. prieš 100 metų
KATASTROFA NAŠVILYJE

1918 m. liepos 9 d. Našvilyje (JAV, Tenesio valstija) įvyko didžiausia pagal aukų skaičių geležinkelio katastrofa JAV istorijoje. Dėl traukinių valdymo sistemos netobulumo ir kitų priežasčių kaktomuša susidūrė du keleiviniai traukiniai. Žuvo 14 geležinkeliečių (tarp jų – abiejų sąstatų mašinistai) ir 87 keleiviai, dar 171 žmogus buvo sužeistas. Pagal aukų skaičių tai iki šiol yra didžiausia geležinkelio katastrofa JAV istorijoje.

Liepos 7 d. prieš 40 metų
SALIAMONO SALOS TAPO NEPRIKLAUSOMOS

1978 m. liepos 7 d. Ramiajame vandenyne esančios Saliamono Salos tapo nepriklausoma valstybe. Šalis, užimanti 28,4 tūkst. kv. km plotą, išsibarsčiusi per 992 salas, daugelis kurių yra vulkaninės kilmės, apaugusios atogrąžų miškais. Dažni ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai. Pirmieji žmonės čia apsigyveno prieš 7 tūkst. metų. 1568 m. archipelagą atrado ispanų keliautojas Alvaras de Mendanja de Neira ir pavadino jas Saliamono salomis (pagal biblinio karaliaus Saliamono vardą). Čia nesėkmingai bandė įsitvirtinti ispanai, o XIX tai pavyko padaryti Didžiajai Britanijai, 1893 m. šalis paskelbė salas savo protektoratu. Antrojo pasaulinio karo metais salas buvo okupavę japonai, čia vyko dideli mūšiai (ypač – Gvadalkanalio saloje). Šiuo metu Saliamono Salos yra konstitucinė monarchija. Formali valdovė – Didžiosios Britanijos karalienė, šaliai vadovauja parlamento renkamas premjeras. Čia gyvena 600 tūkst. žmonių (iš jų 90 tūkst. sostinėje Honiaroje). Beveik visi tikintieji – įvairių srovių krikščionys. Šalies ekonomikos pagrindas – žemdirbystė, medienos perdirbimas ir žvejyba.

Liepos 10 d. prieš 1880 metų
MIRĖ IMPERATORIUS HADRIANAS

138 m. liepos 10 d. Bajoje (pietinė Italija) mirė Romos imperatorius Hadrianas (Adrianas). Jis gimė 76 m. Ispanijoje, Romos senatoriaus šeimoje. Imperatoriaus Trajano giminaitis. Dalyvavo karuose, buvo Sirijos valdytojas, o 118 m. paskelbtas imperatoriumi. Daugiausia dėmesio skyrė ne užkariavimams, bet ekonomikos ir kultūros plėtrai. Visoje imperijoje buvo statomi teatrai, bibliotekos, miestai puošiami skulptūromis, kodifikuota Romos teisė. Adrianas labiausiai išgarsėjo savo statybos projektais, pradedant Adrianopolio (dab. Edirnė) miesto statyba dabartinėje Turkijoje ir baigiant garsiosios Hadriano sienos statyba Anglijoje. Ši siena iš akmenų, žemių ir medienos konstrukcijų, sustiprinta stebėjimo bokštais ir 16 fortų, buvo 117 km ilgio. Ji patikimai saugojo Britanijos provinciją nuo barbarų iš Škotijos antpuolių. Kai Judėjoje 132–135 m. kilo žydų sukilimas, imperatorius žiauriai jį numalšino. Nors imperatorius buvo vedęs moterį, labiausiai mylėjo vaikiną Antinoją. Šis nuo 124 m. nuolat lydėdavo imperatorių. 130 m. Hadrianui lankantis Egipte, Antinojas nuskendo Nile. Nuliūdęs imperatorius įsakė sudievinti mylimąjį, visoje imperijoje pastatyti tūkstančius Antinojo skulptūrų, o Egipte įkūrė Antinopolio miestą, jame vykdavo gimnastų varžybos Antinojo garbei. Pats imperatorius susirgo ir mirė 138 m., perdozavęs vaistų. Hadrianas buvo pirmasis Romos imperatorius, auginęs barzdą.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ