Prieš 30 metų
PRADĖTOS LEISTI „SĄJŪDŽIO ŽINIOS“

1988 m. birželio 13 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis ėmė leisti „Sąjūdžio žinias“. Pirmasis leidinio redaktorius buvo filosofas Arvydas Juozaitis. Prieš 30 metų nelegaliai pradėtas leisti laikraštėlis buvo laukiamiausias leidinys Lietuvoje. Iš šio rotaprintu atspausdinto mažyčio neiliustruoto spaudinio atgimstančios Lietuvos žmonės sužinodavo apie sumanymus, užgimusius šviesiausių tautiečių galvose, siūlymus, kaip eiti laisvės link, kaip vaduotis iš okupacijos ir melo gniaužtų. To meto oficialioji komunistinė spauda dar tylėjo, tarsi Sąjūdžio, užvaldžiusio šimtų tūkstančių žmonių širdis ir protus, nė nebūtų. Tik Algimanto Čekuolio redaguojamas „Gimtasis kraštas“ ryžosi tuomet labai radikaliems žingsniams – išspausdino straipsnius apie religines šventes ir netgi nepabūgo paviešinti Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ teksto. Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kokiomis sąlygomis Sąjūdžio aktyvistai ėmėsi leisti „Sąjūdžio žinias“ – gaivaus oro gūsį, kėlusį Lietuvą į žygį už laisvę. Pradėjus leisti „Sąjūdžio žinias“, buvo pramintas takas „Atgimimui“ ir kitiems demokratiniams leidiniams. Žiniasklaidos erdvė, iki to laiko okupuota komunistinių oficiozų, ėmė sparčiai laisvėti.

Prieš 10 metų
MIRĖ ALGIS BUDRYS

2008 m. birželio 9 d. Evastone (Čikagos priemiestyje, Ilinojaus valstijoje) mirė garsus lietuvių rašytojas fantastas Algis Budrys (tikr. Algirdas Jonas Budrys). Jis gimė 1931 m. sausio 9 d. Karaliaučiuje, kur Lietuvos Respublikos konsulu dirbo jo tėvas, garsus žvalgybininkas ir diplomatas, vienas iš 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių Jonas Budrys (Polovinskas). 1936-aisiais tėvas buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir išvyko kartu su šeima. Prasidėjus sovietų okupacijai, Budriai į Lietuvą negrįžo. Algis studijavo Majamio universitete Floridoje ir Kolumbijos universitete Niujorke. Dirbo leidyklose redaktoriumi, vadybininku, leido žurnalus. Tapo žymiu rašytoju fantastu ir literatūros kritiku, sukūrė 10 romanų, daugiau kaip 100 esė ir novelių, kelis kino filmų scenarijus. Dažnai pasirašė slapyvardžiais (Frank Mason, John A. Sentry, William Scarff, David C. Hodgkins ir kt.). 2007 m. pelnė prestižinę „Pilgrim“ premiją už literatūros kritikos darbus.

Prieš 120 metų
ĮKURTAS JUKONAS

1898 m. birželio 13 d. Kanados šiaurės vakaruose įkurtas naujas administracinis vienetas – Jukono teritorija su sostine Dosonu. Vėliau, 1952 m., sostinė perkelta į Vaithorsą. Jukono teritorija (482 kv. km) – net 7,4 karto didesnė už Lietuvą, bet čia gyvena vos 36 tūkst. žmonių. Tai itin retai gyvenamas (kvadratiniame kilometre – vos 0,07 žmogaus), atšiaurus, tačiau labai gražus kraštas. Šiaurėje jis siekia Arkties vandenyną, o vakaruose ribojasi su Jungtinių Amerikos Valstijų Aliaskos valstija. Nuo seno čia gyveno įvairios indėnų gentys (dabar indėnai sudaro 23 proc. gyventojų), o europiečiai ėmė skverbtis į šį kraštą tik XIX a. Iš pradžių juos masino žvėrelių kailiai, o XIX a., čia radus aukso, į Jukoną ėmė plūsti šimtai tūkstančių laimės ieškotojų. Pavyzdžiui, 1896 m. Dosone gyveno 5 tūkst., o po metų – jau 30 tūkst. žmonių. Vėliau aukso karštligė nuslūgo, tačiau ir dabar kalnakasyba yra pagrindinė teritorijos pramonės šaka (čia išgaunamas ne tik auksas, bet ir švinas, cinkas, sidabras, varis). Taip pat išplėtota medienos apdirbimo pramonė, turizmas.

Prieš 10 metų
MIRĖ ČINGIZAS AITMATOVAS

2008 m. birželio 10 d. Niurnberge (Vokietijoje) mirė pasaulinio garso kirgizų rašytojas Čingizas Aitmatovas. Jis gimė 1928 m. gruodžio 12 d. Šekero kaime (Talaso sr., Kirgizijoje). Tėvas buvo partijos funkcionierius, 1938 m. patekęs į valdžios nemalonę ir sušaudytas. Baigęs aštuonias klases, Čingizas įstojo į Džambulo (dab. Tarazo, esančio Kazachstane) zootechnikumą, o 1948 m. – į Kirgizijos žemės ūkio institutą. Jau studijų metais pradėjo rašyti straipsnius, apybraižas. Literatūrinio darbo nemetė ir baigęs studijas, dirbdamas veterinaru. 1958-aisiais Maskvoje baigė Aukštuosius literatūros kursus. Grįžęs į Kirgiziją, dirbo spaudoje. Č. Aitmatovas – keliasdešimties romanų ir apysakų, daugybės apybraižų autorius. Jo, kaip puikaus psichologinio portreto meistro, kūryba pripažinimo sulaukė ne tik gimtojoje Kirgizijoje, bet ir visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje bei užsienio šalyse (ypač daug jo knygų išleista vokiečių kalba). 1988 m. pasirodęs romanas „Ešafotas“ buvo populiarus ir Lietuvoje. Žlugus Sovietų Sąjungai, Č. Aitmatovas dirbo Kirgizijos ambasadoriumi Prancūzijoje, Belgijoje.

Prieš 370 metų
KILO DRUSKOS MAIŠTAS

1648 m. birželio 11 d. Maskvoje prasidėjo vadinamasis druskos maištas. Miesto gyventojai, nepatenkinti caro Aleksejaus Michailovičiaus sprendimu kelis kartus padidinti druskos mokestį, išėjo į gatves. Nepopuliarų mokesčių didinimą inicijavo caro dešinioji ranka ir faktinis šalies valdytojas bajoras Borisas Morozovas. Taip buvo siekiama greitai papildyti valstybės iždą. Visoje šalyje kilęs nepasitenkinimas Maskvoje virto didžiulėmis protesto akcijomis. Miestiečiai pabandė iš pamaldų su palyda grįžtančiam carui įteikti raštišką prašymą sumažinti mokestį, tačiau kariai išvaikė minią, o 16 organizatorių suėmė ir įkalino viename iš Kremliaus bokštų. Maištininkai susirinko Raudonojoje aikštėje, bandė veržtis į Kremlių, sučiupo ir sumušė ar net nužudė kelis aukštus pareigūnus. Prie protestuotojų prisijungė dalis karių. Mieste kilo riaušės, prasidėjo gaisrai. Galiausiai caras išsiuntė iš Maskvos bajorą B. Morozovą ir paskelbė įvedąs įvairias mokesčių ir kitas lengvatas gyventojams. Karius atgal į savo pusę caras patraukė išmokėjęs dvigubus atlyginimus.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ