1988 m. balandžio 28 d. oro transporto bendrovės „Aloha Airlines“ lėktuvas „Boeing 737“ Havajų salose skrido iš Hilo oro uosto (Didžiojoje saloje) į Honolulu. Orlaivyje buvo 6 įgulos nariai ir 89 keleiviai. Praėjus 23 minutėms nuo pakilimo, lėktuvui esant 7,5 km aukštyje, salonas tapo nesandarus. Iš pradžių atsivėrė nedidelis plyšys orlaivio korpuse, netrukus galingas srautas nuplėšė 35 kv. metrus orlaivio korpuso sienelių.

Ledinio oro srauto greitis siekė 500 km/val. Keleiviai buvo apimti siaubo, vos galėjo kvėpuoti, daugelis patyrė sužalojimų. Kai kurių keleivių krėslai buvo prie pat prarajos, atsivėrusios dingus daliai korpuso. Viena skrydžio palydovė buvo išblokšta iš lėktuvo ir iš didžiulio aukščio nukrito į vandenyną. Laimė, pilotai sugebėjo suvaldyti orlaivį ir nutupdė jį Kahulujaus oro uoste (Maujo saloje). Tyrimo metu nustatyta, kad kai kurios labai intensyviai naudoto orlaivio korpu

1788 m. balandžio 28 d. Merilandas tapo septintąja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstija. Tai viena mažesnių JAV valstijų (plotu dukart mažesnė už Lietuvą). XVI a. trečiajame dešimtmetyje dabartinio Merilando pakrantes tyrinėjo prancūzai, ispanai, o 1631 m. pirmą europiečių gyvenvietę įkūrė britai. 1634-aisiais buvo įkurta kolonija, Anglijos karalienės Henrietos Marijos garbei pavadinta Merilandu (Marijos žeme).

Valstijos, kur dabar gyvena 5,8 mln. žmonių, sostinė – nedidelis Anapolio miestas, o svarbiausias didmiestis – Baltimorė (600 tūkst. gyventojų, o visoje aglomeracijoje – 2,6 mln.). 67 proc. valstijos gyventojų – baltieji, 30 proc. – afroamerikiečiai. Tai viena turtingiausių valstijų. Čia daug didelių jūrų uostų, tarptautinių korporacijų ir JAV federalinių įstaigų būstinių.

1758 m. balandžio 28 d. Virdžinijos valstijoje, Vestmorlande, plantatoriaus šeimoje gimė žymus amerikiečių politikas, penktasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Džeimsas Monro. Pradėjo studijas kolegijoje, tačiau netrukus metė mokslus ir prisijungė prie tautiečių, sukilusių į kovą už šalies nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Būdamas vos aštuoniolikos, dalyvavo mūšiuose su britų pajėgomis. Tapo pulkininku leitenantu. 1780–1783 m. studijavo teisę.

Pradėjo aktyvią politinę karjerą, tapo senatoriumi, 1794 m. buvo paskirtas JAV pasiuntiniu Prancūzijoje. Vėliau buvo pasiuntiniu Didžiojoje Britanijoje, Virdžinijos gubernatoriumi, valstybės sekretoriumi, karo ministru. 1817–1825 m. – JAV prezidentas. Jo valdymo laikais buvo sparčiai plėtojama šalies infrastruktūra, tiesiami keliai, kolonizuojamos naujos žemės.

Prie JAV prijungta Florida, anksčiau priklausiusi Ispanijai. 1823-iaisiais buvo suformuluota garsioji Monro doktrina, skelbianti, kad JAV netoleruos tolesnės Europos valstybių kolonijinės politikos Vakarų pusrutulyje, nesikiš į Europos reikalus, bet ir europiečiai neturi kištis į JAV reikalus. Dž. Monro mirė 1831 m. liepos 4 d. Niujorke.

Prieš 210 metų
SUKILIMAS MADRIDE

1808 m. gegužės 2 d. Madride prasidėjo sukilimas prieš prancūzų okupacinę valdžią, tapęs kovos už Ispanijos nepriklausomybę nuo Napoleono Bonaparto pradžia. Prancūzų pajėgos Ispanijos sostinę okupavo 1808 m. kovo 23 d. Karalius Karolis IV buvo priverstas atsisakyti sosto savo sūnaus Ferdinando VII naudai, tačiau Napoleonas juos abu apgaule išviliojo į Prancūzijos teritoriją ir sulaikė.

Po to prancūzų maršalas Joachimas Miuratas pabandė išvežti iš Madrido jaunesnius Karolio IV vaikus. Ispanijos sostinės gyventojai sukilo, prasidėjo įnirtingi susirėmimai su prancūzų pajėgomis. Okupantai į protestuotojus šaudė ne tik iš šautuvų, bet ir iš artilerijos pabūklų.

Žuvo šimtai madridiečių, netrukus daugybė sulaikytų protestuotojų buvo nuteisti mirties bausme „už pralietą prancūzų kraują“. Šios represijos, taip pat Napoleono Bonaparto brolio Juozapo paskelbimas Ispanijos karaliumi sukėlė pasipiktinimą ir paskatino sukilimą visoje šalyje. Netrukus prasidėjo Pirėnų karas. Jame dalyvavo ir Portugalija bei Didžioji Britanija. Prancūzų pajėgos iš Ispanijos galutinai pasitraukė 1814 m.

Prieš 110 metų
GIMĖ OSKARAS ŠINDLERIS

1908 m. balandžio 28 d. Svitavuose (Čekijoje) gimė verslininkas Oskaras Šindleris, išgarsėjęs kaip nacių persekiojamų žydų gelbėtojas Antrojo pasaulinio karo metais. Tuo metu Čekija buvo Austrijos-Vengrijos imperijos dalis, o Svitavus daugelis gyventojų vokiečių vadino Zwittau. O. Šindleris taip pat gimė vokiečių šeimoje. Jis užsiėmė įvairiais verslais. Būdamas Čekoslovakijos pilietis, bendradarbiavo su vokiečių karine žvalgyba.

Buvo Čekoslovakijos saugumo pareigūnų sulaikytas ir nuteistas kalėti. 1938 m. išėjo į laisvę. Įstojo į nacionalsocialistų partiją, o, vokiečiams įsiveržus į Lenkiją, Krokuvoje perėmė nusavintą žydų verslininkui priklausiusį metalinių indų fabriką. Tapęs žiauraus nacių elgesio su žydais liudininku ir suvokęs holokausto tragizmą, O. Šindleris kardinaliai pakeitė požiūrį į nacių vykdomą politiką. Verslininkas ėmė visomis išgalėmis gelbėti žydus.

Į savo fabriką kaip darbininkus jis ėmė Plašovo koncentracijos stovyklos kalinius ir stengėsi jiems sudaryti kuo geresnes sąlygas. O. Šindleris žydus gelbėjo pasitelkdamas savo pažintis su aukštais nacių pareigūnais, neretai juos papirkdamas. Kai naciai ketino išvežti fabrike dirbusius žydus į Osvencimo koncentracijos stovyklą ir nužudyti, O. Šindleris pervežė žydus į Brnenecą (Čekijoje).

Čia jo globotiniai sulaukė karo pabaigos. Iš viso O. Šindleriui pavyko išgelbėti beveik 1,2 tūkst. žydų. Po karo jis kurį laiką buvo išvykęs į Argentiną, vėliau grįžo į Vokietiją. 1967 m. gavo Izraelio Jad Vašem apdovanojimą už holokausto aukų gelbėjimą, o 1993-iaisiais O. Šindleris ir jo žmona Emilija Šindler pelnė Pasaulio teisuolių vardą. O. Šindleris mirė 1974 m. spalio 9 d. Hildesheime (Vokietijoje), palaidotas katalikų kapinėse Jeruzalėje.

Parengė Manvydas VITKŪNAS