Prieš 50 metų
ŽUVO MARTINAS LIUTERIS KINGAS

1968 m. balandžio 4 d. Memfyje (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Tenesio valstijoje) buvo nušautas žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas Martinas Liuteris Kingas. Jis gimė 1929 m. sausio 15 d. Atlantoje (JAV Džordžijos valstijoje) baptistų pastoriaus ir mokytojos šeimoje.

Nors vaikinas puikiai mokėsi ir vidurinę mokyklą baigė eksternu anksčiau laiko, dėl rasinės segregacijos jam, juodaodžiui, buvo užkirstas kelias į prestižinius Džordžijos valstijos universitetus. Mokėsi Morhauso koledže Atlantoje, skirtame vadinamiesiems spalvotiesiems. Įgijęs sociologijos bakalauro laipsnį, M. L. Kingas įstojo į seminariją Česteryje (Pensilvanijos valstijoje), vėliau Bostono universitete apgynė daktaro disertaciją. Grįžo į pietus, Montgomerio mieste (Alabamos valstijoje) vedė, susilaukė keturių vaikų, dirbo šventiku.

Jo pagrindiniu tikslu tapo kova už juodaodžių teises. Ypač aktyviai jis pradėjo reikštis gindamas juodaodę siuvėją Rozą Parks, suimtą policijos dėl to, kad neužleido autobuse vietos baltajam, kaip to reikalavo rasistiniai įstatymai. Taikus pasipriešinimas, vadovaujamas M. L. Kingo, davė vaisių – šalies konstitucinis teismas pripažino negaliojančiais dešimtis rasistinių įstatymų, galiojusių JAV. M. L. Kingas daug keliavo po šalį, sakė kalbas, ragino juodaodžius taikiai kovoti už savo teises.

Jo kalbos, pasakytos Vašingtone 1963 m. rugpjūčio 28 d., žodžiai „Aš turiu svajonę“ įėjo į istoriją. M. L. Kingas 15 kartų buvo suimtas policijos, turėjo daugybę priešų rasistų, tačiau ne kartą buvo pakviestas į Baltuosius rūmus, aptarinėjo juodaodžių teises su JAV vadovais.

1964 m. jam įteikta Nobelio taikos premija, o po ketverių metų M. L. Kingas žuvo nuo kulkos Memfio mieste. Jo žudikas Džeimsas Erlas Rėjus buvo nuteistas kalėti 99 metus, mirė 1998-aisiais. Dabar Martino Liuterio Kingo diena, švenčiama trečiąjį sausio pirmadienį, yra JAV nacionalinė šventė, nedarbo diena.

Prieš 110 metų
GIMĖ ABRAHAMAS MASLOU

1908 m. balandžio 1 d. Niujorke iš Ukrainos kilusių žydų šeimoje gimė psichologas, vienas iš humanistinės psichologijos kūrėjų Abrahamas Maslou. Tėvas buvo kubilius, mama – namų šeimininkė. Šeimoje augo septyni vaikai. Tėvai nuolat pykosi, Abrahamo vaikystė buvo sunki. Jis jautėsi vienišas, ramybę rasdavo bibliotekose.

Studijas baigė Viskonsino universitete Madisone, 1934 m. apgynė daktaro disertaciją. Dirbo dėstytoju universitetuose ir koledžuose. A. Maslou bene labiausiai išgarsino jo sudaryta vadinamoji Maslou piramidė, atskleidžianti poreikių hierarchiją. Piramidės apačioje – fiziologiniai poreikiai (kvėpavimas, mityba, lytiniai santykiai, miegas ir kt.). Aukščiau yra saugumo (fizinio ir emocinio) poreikiai, dar aukščiau – socialiniai poreikiai (socializacija, draugystė, šeima, meilė).

Arčiau piramidės viršūnės – savivertė ir pripažinimas (savo ir aplinkinių veiksmai ir pasiekimai, pagarbos ir pasitikėjimo poreikis, noras tobulėti). Piramidės viršūnėje – savirealizacija ir problemų sprendimas, noras kurti, tobulinti, įgyvendinti sumanymus, konstruktyviai spręsti problemas, veikti dėl bendros gerovės. A. Maslou mirė 1970 m. birželio 8 d. Menlo Parke (Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstijoje) nuo infarkto. Jam buvo 62-eji.

Prieš 60 metų
MIRĖ ANTANAS GRAVROGKAS

1958 m. balandžio 1 d. Kaune, sulaukęs 77-erių, mirė inžinierius, visuomenininkas, pedagogas Antanas Gravrogkas. Vokiečių aristokratų giminės ainis gimė 1880 m. gegužės 18 d. Šeduvoje (dab. Radviliškio r.). Mokėsi Telšiuose, Mintaujoje (dab. Jelgavoje, Latvijoje), Šiauliuose.

1903-iaisiais įstojo į Sankt Peterburgo technologijos institutą. 1910 m. baigė studijas, vedė, dirbo inžinieriumi Rusijoje. 1920-aisiais grįžo į Lietuvą, dirbo „Lietuvos geležinkeliuose“, dėstė Lietuvos universitete (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas).

1923 m. prisidėjo rengiant Klaipėdos sukilimą, dalyvavo Šaulių sąjungos ir savivaldybių veikloje, daug rašė spaudoje. 1932–1933 m. buvo Kauno miesto burmistras. Nuo 1944-ųjų dėstė Kauno valstybiniame universitete, nuo 1950 m. – Kauno politechnikos institute. Parašė monografijų ir vadovėlių.

Prieš 1 450 metų
LANGOBARDAI ĮSIVERŽĖ Į ITALIJĄ

568 m. balandžio 1 d. prasidėjo vienas reikšmingiausių kone visą Europą sukrėtusio proceso – Didžiojo tautų kraustymosi – epizodų. Germanų langobardų (lombardų) gentys, vadovaujamos Alboino, įsiveržė į dabartinę Italiją ir per kelerius metus užkariavo apie pusę jos teritorijos.

Čia buvo įkurta Lombardijos karalystė (sostinė – Pavija). Taip buvo sužlugdyti Bizantijos imperatoriaus Justiniano I bandymai atkurti Romos imperiją. Romos miesto, kur rezidavo popiežius, langobardai neužėmė. Akistatoje su langobardais popiežius parėmė Frankų valstybė. 774 m. Karolis Didysis užkariavo Lombardijos karalystę. Jos pavadinimą išsaugojo šiaurinis Italijos regionas – Lombardija.

Prieš 200 metų
GIMĖ TOMAS MAINAS RIDAS

1818 m. balandžio 4 d. Balironyje (Šiaurės Airijoje) presbiterionų pastoriaus šeimoje gimė britų rašytojas, vienas garsiausių pasaulyje nuotykių žanro romanų kūrėjų Tomas Mainas Ridas. Abu tėvai buvo kilę iš Škotijos. Baigęs mokslus Belfaste, Tomas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), 1846–1848 m. dirbo žurnalistu JAV–Meksikos karo veiksmų zonoje, buvo sužeistas.

1849-aisiais grįžo į gimtinę, vėliau apsistojo Londone, kur pradėjo aktyvią kūrybinę veiklą. 1850 m. išleido pirmąjį romaną – „Laisvieji šauliai“. Būdamas 36-erių, vedė penkiolikmetę savo leidėjo dukrą Elizabet Haid. Daugelyje kūrinių atsispindi paties rašytojo kelionių po JAV prerijų valstijas ir karo žurnalistikos patirtis. Garsiausi T. M. Rido kūriniai – „Raitelis be galvos“, „Kvarteronė“, „Oceola, seminolų vadas“, „Teksaso prerijų plėšikai“. Dauguma jo kūrinių išversti ir į lietuvių kalbą.

1867 m. T. M. Ridas su žmona išvyko į JAV, pradėjo leisti žurnalą, tačiau kūrybinės sėkmės nesulaukė. Negana to, dėl seniau patirtų sužeidimų pablogėjo sveikata, rašytojas beveik pusmetį praleido ligoninėje. Grįžęs į Angliją, bandė vėl rašyti, tačiau nesėkmingai. Sunkiai vaikščiojo, taip pat sirgo depresija. Pragyventi padėjo JAV mokama kario pensija. Rašytojas mirė Londone 1883 m. spalio 22 d., sulaukęs 65-erių.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ