Prieš 100 metų
SKERDYNĖS BAKU

1918 m. kovo 30 d. Baku (Azerbaidžane) prasidėjo kruvini armėnų tautinių dalinių, bolševikų ir azerbaidžaniečių, tuo metu dar nespėjusių sukurti valstybės (Azerbaidžano Demokratinė Respublika gyvavo nuo 1918 m. gegužės 28 d. iki 1920 m. balandžio 18 d., kai ją okupavo Sovietų Rusija), susirėmimai. 1918-ųjų pavasarį valdžią tuomet itin margataučiame Baku mieste (azerbaidžaniečiai ir rusai sudarė po trečdalį gyventojų, armėnai – penktadalį) ir jo apylinkėse į savo rankas sutelkė sutelkė bolševikai, vadovaujami Stepano Šaumiano.

Mieste taip pat buvo suformuoti tautiniai armėnų daliniai, radę bendrą kalbą su bolševikais. Tuo metu azerbaidžaniečiai dar nebuvo spėję suburti savo pajėgų. Jie siekė nepriklausomybės ir orientavosi į Turkiją, o armėnai, neseniai patyrę turkų vykdytą genocidą, tai laikė mirtina grėsme sau. Šie prieštaravimai, dar pakurstyti ir bolševikų, netruko peraugti į kruvinas skerdynes. Baku ir jo apylinkėse buvo nužudyta nuo 10 iki 12 tūkst. žmonių. Beveik visi jie – azerbaidžaniečiai. 1918 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais azerbaidžaniečių pajėgos, padedamos turkų, užėmė miestą.

Prieš 50 metų
ŽUVO JURIJUS GAGARINAS

1968 m. kovo 27 d. žuvo pirmasis į kosmosą pakilęs kosmonautas Jurijus Gagarinas. Būsimasis pirmasis kosmonautas gimė 1934 m. kovo 9 d. Klušino kaime (Smolensko sr., Rusijoje). Baigęs šešias klases, įstojo į amatų mokyklą ir įgijo metalo liejiko specialybę. Kartu įgijo ir vidurinį išsilavinimą, paskui įstojo į Saratovo industrijos technikumą.

Čia buvo aeroklubas, kur J. Gagarinas išmoko skraidyti sklandytuvais ir sportiniais lėktuvais. Mokėsi Orenburgo karo aviacijos mokykloje, tarnavo jūrų aviacijoje Murmansko srityje. 1959 m. dalyvavo atrankoje į kosmonautų kandidatų grupę. Tapo vienu iš dvidešimties priimtųjų. Po intensyvių mokymų 1961 m. balandžio 12 d. kosminiu laivu „Vostok“ iš Kazachstano Baikonuro kosmodromo pakilo į kosmosą, per 1 val. 48 min. apskriejo Žemę ir laimingai nusileido specialioje kapsulėje. J. Gagariną sovietų propaganda aktyviai naudojo politiniais tikslais. Jis tapo savotiška reklamine afiša, liaupsinančia SSRS pažangą.

1961-aisiais J. Gagarinas įstojo į Nikolajaus Žukovskio karo aviacijos inžinerijos akademiją. 1968 m. apgynė diplominį darbą „Daugkartinio kosminio laivo naudojimas“. Tačiau skristi daugkartiniu kosminiu laivu jam nebuvo lemta: eidamas lakūno bandytojo pareigas, 34-erių J. Gagarinas kartu su kitu pilotu žuvo Vladimiro srityje sudužus jų pilotuojamam naikintuvui „MiG 15“.

Prieš 120 metų
GIMĖ KAZYS ALIŠAUSKAS

1898 m. kovo 29 d. Meškučiuose (netoli Marijampolės) gimė Lietuvos karininkas ir istorikas, pulkininkas leitenantas Kazys Ališauskas. Baigęs gimnaziją, įstojo į Karo mokyklą, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1933 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursus. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Parašė kelias knygas ir daug straipsnių apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinių istoriją, Nepriklausomybės kovas, buvo Lietuvių enciklopedijos Karybos skyriaus redaktorius. 1944-aisiais pasitraukė į Vakarus. Lituanistinę, mokslinę veiklą tęsė ir išeivijoje. Mirė 1971 m. sausio 16 d. Čikagoje.

Prieš 90 metų
MIRĖ VILHELMAS FON URACHAS

1928 m. kovo 24 d. Rapalo kurorte (Italijoje) mirė vokiečių aristokratas Vilhelmas fon Urachas, žinomas kaip nevainikuotas Lietuvos karalius Mindaugas II. Jis gimė 1864 m. gegužės 30 d. Monake. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje pradėta ieškoti išeities, kaip atkurti nepriklausomą Lietuvą ir kartu užsitikrinti Vokietijos paramą. Tuo metu daug Lietuvos Tarybos narių manė, kad šalis galėtų būti konstitucinė monarchija, o karaliumi būtų galima išrinkti kurį nors vokiečių aristokratą, būtinai kataliką.

Planuota, kad Lietuvos Karalystę valdys karalius ir dviejų rūmų parlamentas. Vokietijos Reichstago atstovai rekomendavo karaliumi rinkti Viurtembergo hercogą Vilhelmą fon Urachą. Taryba pradėjo slaptas derybas. Hercogas sutiko su visomis Tarybos iškeltomis sąlygomis (vadintis Mindaugu II, valdyti kartu su demokratiškai išrinktu parlamentu, savo dvariškiais, ministrais ir aukštais valstybės pareigūnais skirti tik lietuviškai kalbančius Lietuvos gyventojus ir kt.), netrukus ėmė mokytis lietuvių kalbos ir rengtis kraustytis gyventi į Vilnių (karališkąja rezidencija turėjo tapti Verkių rūmai).

1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija ir Lietuvos karaliumi išrinko Vilhelmą fon Urachą (Mindaugą II). Tačiau netrukus Taryboje kilo krizė. Ją pagilino lietuvių visuomenės nepasitenkinimas skubotu monarchijos atkūrimu. V. fon Urachas, keičiantis politinei situacijai, taip ir neatvyko į Lietuvą. Lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba atšaukė savo nutarimą dėl V. fon Uracho išrinkimo Lietuvos karaliumi. V. fon Urachas 1922 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Su pirmąja žmona Amalija susilaukė devynių vaikų.

Prieš 10 metų
INVAZIJA Į NZVANIO SALĄ

2008 m. kovo 25 d. Indijos vandenyne esančiai Komorų valstybei priklausančioje Nzvanio saloje, dar žinomoje Anžuano pavadinimu, prasidėjo dvi paras trukusi tarptautinė karinė operacija. Separatistai seniai siekė, kad ši sala (plotas – 424 kv. km, gyventojų skaičius – 280 tūkst.) būtų atskirta nuo Komorų ir vėl taptų prancūzų valda (Komorų salos nuo XIX a. iki 1975 m. priklausė Prancūzijai) arba taptų nepriklausoma valstybe.

2007-aisiais Nzvanyje buvo surengti rinkimai, separatistai laimėjo balsų daugumą ir atsisakė paklusti centrinei Komorų valdžiai. Ši kreipėsi pagalbos į Afrikos Sąjungos šalis ir sulaukė kelių valstybių (visų pirma – Sudano ir Tanzanijos) pagalbos. Buvo surengta karinė operacija, jos metu žuvo trys nepriklausomybės šalininkai, 10 buvo sužeista, daugybė – suimta. Centrinė Komorų valdžia susigrąžino salos kontrolę.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ