Prieš 10 metų
MIRĖ VYTAUTAS KERNAGIS

2008 m. kovo 15 d. Vilniuje mirė aktorius, dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. Jis gimė 1951 m. gegužės 19 d. Vilniuje aktorių Aleksandro Kernagio ir Gražinos Blynaitės-Kernagienės šeimoje. Mokėsi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, vėliau – Vilniaus 23-ioje vidurinėje mokykloje. Būdamas aštuntokas su draugais įkūrė ansamblį „Aisčiai“.

Pirmoji daina – „Margi sakalai“. Studijavo aktorystės meną Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1978 m. įrašė dainuojamosios poezijos plokštelę „Akustinis“. Ja Lietuvoje ir prasidėjo bardų kultūra. Taip pat labai garsus buvo V. Kernagio ir bičiulių suburtas „Kabaretas „Tarp girnų“. 1980-aisiais V. Kernagis Maskvoje įgijo estrados režisieriaus specialybę.

Aktyviai reiškėsi įvairiose kūrybos srityse: nuo 1968 m. vaidino kine (garsiausias vaidmuo – Benas 1971 m. filme „Maža išpažintis“), nuo 1975-ųjų įdainuodavo partijas miuzikluose (debiutas – Girdvainio partija „Velnio nuotakoje“), vedė renginius, televizijos laidas. 2007 m. buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Vienas žymiausių šiuolaikinės Lietuvos meno kūrėjų mirė eidamas 57-uosius metus po sunkios ligos – skrandžio vėžio. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Prieš 30 metų
ATIDARYTAS SEIKANO TUNELIS

1988 m. kovo 13 d. atidarytas Seikano tunelis, jungiantis Hokaido ir Honšiū salas. Tunelio ilgis – 53,85 km (Eurotunelio, nutiesto po Lamanšo sąsiauriu ir jungiančio Didžiąją Britaniją su Prancūzija, ilgis – 50,4 km). Geležinkelio tunelio statybą paskatino tragedija, įvykusi 1954 m.: taifūno metu nuskendo penki sausakimši keleiviniai keltai, žuvo daugiau kaip tūkstantis žmonių. Japonijos vyriausybė pavedė inžinieriams išsiaiškinti povandeninio tunelio statybos galimybę.

Projektavimo darbai truko devynerius metus, o statyba vyko nuo 1964 iki 1988 m. Iš viso prie šio milžiniško projekto įgyvendinimo prisidėjo apie 14 mln. žmonių. Tai giliausias (iki 140 m gylio, 240 m žemiau jūros lygio) ir ilgiausias pasaulyje povandeninis tunelis ir antras pagal ilgį geležinkelio tunelis apskritai. Už jį ilgesnis – tik Gotardo geležinkelio tunelis Šveicarijoje (ilgis – 57,1 km).

1938 m. kovo 13 d. Saudo Arabijoje (dabar – didžiausioje naftos tiekėjoje pasaulyje) rastas pirmasis didelis naftos telkinys. Dabartinė Saudo Arabijos Karalystė pasaulio žemėlapyje atsirado tik 1932 m. Tuo metu pagrindinis valstybės pajamų šaltinis buvo už islamo maldininkų, vystančių į Meką, aptarnavimą gaunamos lėšos. 1933-iaisiais karalius Ibn Saudas pasirašė sutartį su amerikiečių kompanija „Standard Oil of California“ (jai buvo leista žvalgyti dykumose glūdinčius galimus naftos telkinius).

Netrukus amerikiečiai įkūrė didelį koncerną „Arabian American Oil Company“, penkerius metus nesėkmingai ieškojusį naftos. Tik 1938 m. kovo 13 d. Dahrano vietovėje netoli Persijos įlankos pakrantės iš gręžinio ištryško juodasis auksas, atvertęs naują puslapį iki tol skurdžios Saudo Arabijos istorijoje. Po Antrojo pasaulinio karo šalyje buvo rasta dešimtys milžiniškų naftos telkinių. Šiuo metu Saudo Arabija yra didžiausia šios strateginės žaliavos eksportuotoja pasaulyje. Pajamos iš naftos, sudarančios 75 proc. Saudo Arabijos valstybės biudžeto, pavertė šią dykumų šalį labai turtinga valstybe.

Prieš 170 metų
MIRĖ SIMONAS STANEVIČIUS

1848 m. kovo 10 d. Stemplėse (dab. Šilutės r., netoli Švėkšnos) mirė vienas iškiliausių XIX a. lietuvių literatų, poetas ir tautosakininkas Simonas Stanevičius. Jis gimė 1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose (dab. Raseinių r., netoli Viduklės) smulkiųjų bajorų šeimoje. Mokėsi Kražių gimnazijoje. Vertėsi korepetitoriaus darbu. 1822–1826 m. studijavo Vilniaus universitete, įgijo filosofijos kandidato laipsnį.

Universitete sklandžiusios demokratinės nuotaikos turėjo įtakos Žemaitijos ir visos Lietuvos patrioto S. Stanevičiaus pasaulėžiūrai. Jis labai aktyviai įsitraukė į lietuviškų knygų leidybos ir lietuvybės gaivinimo veiklą. Baigęs universitetą, vertėsi privačiomis pamokomis, rengė spaudai lietuviškus leidinius, surinko pusantro šimto dainų. Išleido lietuvių kalbos gramatiką, dainų rinkinį „Dainos žemaičių“, dainų melodijų rinkinį „Pažymės žemaitiškos gaidos“, pasakėčių („Arklys ir meška“, „Lapė ir žąsys“, „Žmogus ir levas [liūtas]“ ir kt.) rinkinį, odę „Šlovė žemaičių“ ir kt.

Nuo 1834 m. gyveno Raseiniuose, vėliau – Stemplėse. Tęsė lituanistinį darbą, lankėsi Rygoje, Karaliaučiuje, bendravo su Liudviku Rėza ir kitais šviesuoliais. 1838-aisiais parengė „Lietuvių mitologijos aiškinimą“. Taip pat iš kitų kalbų vertė pažintines ir praktinio pobūdžio knygeles (pvz., „Apie darymą valgio iš kerpių islandų“). Mirė nuo džiovos, sulaukęs 48-erių. Palaidotas Švėkšnoje.

Prieš 50 metų
PASKELBTA MAURICIJAUS NEPRIKLAUSOMYBĖ

1968 m. kovo 12 d. buvusi Didžiosios Britanijos kolonija Mauricijus tapo nepriklausoma valstybe – Mauricijaus Respublika. Pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančią salą nuo seno lankė arabų jūrininkai. Pirmieji europiečiai, išsilaipinę saloje 1510 m., buvo portugalai. 1598-aisiais atvykę olandai princo Mauricijaus Oraniečio garbei pavadino salą Mauricijumi. 1715 m. ją užgrobė prancūzai ir pavadino Il de Fransu. 1810-aisiais prancūzus pakeitė anglai. Jie grąžino salai Mauricijaus pavadinimą. Ši nedidelė šalis apima Maskarenų salyno Mauricijaus ir Rodrigeso salas bei dešimtis mažų, daugiausia negyvenamų salelių.

Bendras šalies plotas – vos 2 040 kv. km (beveik kaip Varėnos rajono), gyventojų – beveik 1,3 mln., 150 tūkst. iš jų gyvena sostinėje Port Luise. Didelė dalis gyventojų – išeivių iš Indijos ir iš Afrikos atgabentų juodaodžių vergų palikuonys. Ilgą laiką pagrindinė ūkio šaka Mauricijuje buvo cukranendrių auginimas, dabar – turizmas. Rašytojas Markas Tvenas apie Mauricijų yra sakęs: „Mauricijaus sala buvo sukurta gerokai anksčiau, nei Dievas sukūrė rojų. Ji pasitarnavo jam kaip modelis.“

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ