Prieš 20 metų
PRASIDĖJO KOSOVO KARAS

1998 m. vasario 28 d. prasidėjo Kosovo albanų pajėgų, siekusių šio krašto atskyrimo nuo Serbijos, ir Jungtinės Jugoslavijos Respublikos, kurią tuo metu sudarė Serbija ir Juodkalnija, karas. Serbijos autonomine dalimi buvusiame Kosove (jį serbai laiko savo valstybingumo lopšiu, bet čia gyventojų daugumą sudaro albanai) abiejų tautų santykiai nuo seno buvo gana įtempti. 1986 m. Serbijos komunistų lyderiu (1997 m. – Jugoslavijos prezidentu) tapus nacionalistui Slobodanui Miloševičiui, įtampa sparčiai augo, vyko policijos pajėgų ir demonstrantų susirėmimai. 1996-aisiais ėmė veikti albanų partizanų organizacija – Kosovo išlaisvinimo armija.

1998 m. vasario 28 d. jos nariai paskelbė atvirą kovą už krašto atskyrimą nuo Serbijos, kur saugumo ir policijos pajėgos vykdė masines represijas prieš albanus. Vien 1998-aisiais konflikto aukų skaičius perkopė tūkstantį, apie 230 tūkst. albanų tapo pabėgėliais. 1999 m. kovos ir masinės represijos tęsėsi, pabėgėliais tapo dar 848 tūkst. albanų ir 200 tūkst. serbų. Žiaurumų būta iš abiejų šalių, tačiau serbai, turėję gausias karines pajėgas, buvo stiprioji konflikto šalis.

Garsiai nuskambėjo 1999 m. balandžio 29 d. prie Mežos surengtos žudynės, kai keršydami už šešių savo policininkų žūtį serbai nužudė 345 albanus. 1999-aisiais į konfliktą įsikišo Vakarų šalys, buvo pasiųstos NATO aviacijos pajėgos, vėliau įvestos ir taikos palaikymo pajėgos. Serbų pajėgos pasitraukė. Dabar Kosovas yra nepriklausoma, tačiau tik dalies pasaulio šalių pripažinta valstybė.

Prieš 60 metų
MIRĖ DŽAKOMAS BALA

1958 m. kovo 1 d. Romoje mirė italų dailininkas, vienas iš futurizmo tapybos pradininkų Džakomas Bala. Jis gimė 1871 m. liepos 18 d. Turine. Baigęs mokyklą, dirbo litografijos dirbtuvėje ir lankė vakarinę tapybos mokyklą, vėliau mokėsi fotografijos, studijavo Albertinos akademijoje Turine.

1893-iaisiais persikėlė į Romą, tapė portretus, karikatūras, kūrė reklaminius skelbimus, pakuočių dizainą, dirbo privačiu dailės mokytoju. Iš pradžių jo kūryba buvo artima impresionistų, bet vėliau jis tapo vienu iš futurizmo pradininkų ir svarbiausių atstovų. Kūrė ir futuristines skulptūras, baldus, teatro dekoracijas, kostiumus. Nuo 1900 m. kurį laiką gyveno ir dirbo Paryžiuje. Dž. Balos kūryba padarė didelę įtaką kitiems futurizmo atstovams.

Prieš 100 metų
PASKELBTA ESTIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖ

1918 m. vasario 24 d. paskelbta Estijos nepriklausomybė. Skirtingai nei lietuviai, latviai ir estai iki pat XX a. neturėjo savo valstybės. 1917 m. lapkričio 28 d. sudaryta Laikinoji Estijos asamblėja pasiskelbė aukščiausiąja Estijos valdžia, tačiau jos nenorėjo pripažinti nei kraštą okupavę vokiečiai, nei Spalio perversmo liepsnose skendinti Rusija. 1918 m. vasario 24 d. Estijos gelbėjimo komitetas Pernu mieste paskelbė Estijos Respublikos įkūrimo deklaraciją.

Estams teko kovoti dėl nepriklausomybės su Sovietų Rusija rytuose ir su Baltijos landesvero bei bermontininkų pajėgomis pietuose. Estai, padedami britų laivyno ir suomių savanorių, ne tik išvadavo savo kraštą, bet ir padėjo latviams. 1919 m. balandžio 5–7 d. buvo išrinktas Estijos steigiamasis susirinkimas. 1920 m. vasario 2 d. Estija sudarė Tartu taikos sutartį su Sovietų Rusija. Iki pat sovietų okupacijos Estijai priklausė ir dešinysis Narvos upės krantas su Janilino miestu (dab. Ivangorodu) bei Petserio apskritis (dab. Rusijos Pskovo srities Pečiorų rajonas).

Prieš 250 metų
SUDARYTA BARO KONFEDERACIJA

1768 m. vasario 29 d. Baro mieste (Ukrainos Vinicos srityje) sudaryta Baro konfederacija. XVIII a. buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės silpnėjimo ir galiausiai žlugimo metas. 1767 m. dalis didikų ir bajorų, inspiruoti Rusijos, Radome (Lenkijoje) sudarė ginkluotą politinę sąjungą kovoti su mėginimais sustiprinti karaliaus valdžią. Radomo konfederacija sutrukdė įgyvendinti reformas ir įstūmė Abiejų Tautų Respubliką į faktinę priklausomybę nuo Rusijos.

Oponuojantys didikai ir bajorai, nepritariantys Rusijos įtakos augimui, sudarė Baro konfederaciją ir pasiskelbė ginantys valstybės savarankiškumą bei siekiantys stiprinti ją reformomis. Karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, ne paisydamas valstybės interesų, o gelbėdamas klibantį sostą, paklausė Rusijos pasiuntinio Nikolajaus Repnino ir stojo į Baro konfederacijos priešininkų pusę. Rusų kariuomenė sumušė Baro konfederatų pajėgas. Bandymas gelbėti žlungančią Lenkijos ir Lietuvos valstybę žlugo. Dailininkas Artūras Grotgeris konfedaratus įamžino paveiksle „Baro konfederatų malda“ (1863 m.).

1918 m. vasario 26 d. likviduota Estijoje, Naisaro saloje, nuo 1917 m. gruodžio 17 d. gyvavusi vadinamoji Tarybinė jūreivių ir statybininkų respublika, kitaip dar vadinta Nargeno Rusijos sovietų respublika. 18 kv. km ploto Naisaro sala, rusiškai (ir vokiškai) vadinta Nargenu, yra Suomijos įlankoje, 8 km nuo Talino. Šioje strategiškai svarbioje vietoje buvo Rusijos imperijos kariuomenės bazė, galingos artilerijos baterijos. Po Spalio perversmo (1917 m.) Rusijos kariuomenė pakriko.

Saloje buvę jūrininkai ir karinius įtvirtinimus statę statybininkai, vadovaujami bolševikuojančio anarchisto Stepano Petričenkos, įkūrė revoliucinį komitetą ir paskelbė savo respubliką. Jos šūkis buvo „Mirtis buržuazijai“. Vadinamieji revoliucionieriai terorizavo vietos gyventojus (daugiausia – švedų tautybės valstiečius ir žvejus, apie 200 žmonių), išprievartavo kone visas moteris, ėmė grasinti Talino miestui.

Grasindami, kad Talinas bus apšaudytas iš artilerijos pabūklų, jie išsireikalavo didelio kiekio spirito, prostitučių, taip pat kalinių iš Talino kalėjimo priverčiamiesiems darbams dirbti. Į miestą įžengus vokiečių pajėgoms, revoliucionieriai karo laivu pabėgo į Helsinkį, o iš jo – į Kronštatą. Netrukus salos kontrolę perėmė nepriklausomybę paskelbusios Estijos valdžia.

Parengė Manvydas VITKŪNAS

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ