1677 m. spalio 6 d. Varšuvoje mirė istorikas, filosofas, jėzuitų vienuolis Albertas Kojalavičius-Vijūkas, labiausiai išgarsėjęs veikalu „Lietuvos istorija“. Jis gimė 1609 m. Romainiuose (dab. Kauno dalis), iš pirklių kilusioje ir dėl giminystės ryšių bajoriška tapusioje šeimoje. Mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje, taip pat Nesvyžiuje, vėliau studijavo Vilniaus universitete. 1627 m. įstojo į Jėzuitų ordiną. 1645 m. tapo teologijos mokslų daktaru. 1653–1655 m. buvo Vilniaus universiteto rektorius. Nuo 1666 m. gyveno Varšuvoje, buvo Profesorių namų dvasios tėvas ir studijų vyresnysis. Keliolikos veikalų lotynų ir lenkų kalbomis autorius. Sudarė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbyną, parašė filosofijos traktatų, tačiau daugiausia dėmesio skyrė istorijai. Didžiausiais darbas – lotyniškai 1650 m. Dancige (1 dalis) ir 1669 m. Antverpene (2 dalis) išspausdinta „Lietuvos istorija“ (iliustracijoje – titulinis lapas). Ji buvo parašyta ne iki to laiko labiausiai paplitusiu chronologiniu principu, bet teminiu.

Spalio 1 d. prieš 200 metų
ĮKURTA FILOMATŲ DRAUGIJA

1817 m. spalio 1 d. Vilniaus universitete buvo įkurta slapta studentų Filomatų draugija. Išverstas iš graikų kalbos (philomates) pavadinimas reiškia „Mokslo mylėtojai“. Vieni iš draugijos kūrėjų buvo rašytojas Tomas Zanas ir poetas Adomas Mickevičius. Tai buvo nelegali studentų draugija, kurios tikslai buvo lavinimasis ir dorinis tobulėjimas. Filomatai manė, kad švietimas, savęs ir visuomenės lavinimas yra kelias, galintis padėti išvaduoti tėvynę iš Rusijos imperijos gniaužtų. Filomatai rinkosi į slaptus susirinkimus, skaitė pranešimus, palaikė ryšius su kitomis panašiomis draugijomis. Filomatų draugija gyvavo iki 1823 m. rudens. Rusų valdžia susekė ir suėmė didelę dalį jos narių. Dalis filomatų buvo įkalinti arba ištremti į Rusijos imperijos gilumą.

Rugsėjo 30 d. prieš 160 metų
GIMĖ HERMANAS ZUDERMANAS

1857 m. rugsėjo 30 d. Macikuose (šalia Šilutės), iš Nyderlandų kilusio aludario šeimoje, gimė vokiečių rašytojas Hermanas Zudermanas. Paauglystėje planavo tapti vaistininku, mokėsi Tilžės gimnazijoje, studijavo istoriją ir filosofiją Karaliaučiuje, Berlyne. Vertėsi privačiomis pamokomis, vėliau tapo žurnalistu. Berlyne redagavo populiarų laikraštį „Das deutsche Reichsblatt“ („Vokietijos laikraštis“). 1891 m. susituokė su išsiskyrusia rašytoja Klara Laukner , iš pirmos santuokos turėjusia tris vaikus. Pora susilaikė dukters Hedės. Gyveno Karaliaučiuje, Drezdene, o 1895 m. galutinai apsistojo Berlyne. H. Zudermanas parašė labai reikšmingų dramaturgijos kūrinių, iš jų labiausiai išgarsėjo drama „Garbė“ („Die Ehre“), ji pastatyta dešimtyse teatrų. Taip pat parašė prozos kūrinių, tarp kurių paminėtini „Kelionė į Tilžę“ ir „Lietuviškos istorijos“, vaizduojantys Mažosios Lietuvos žmonių gyvenimą. Rašytojas mirė Berlyne 1928 m. lapkričio 21 d., sulaukęs 71 metų. H. Zudermanui pastatytas paminklas Šilutėje, jo vardu pavadinta gimnazija Klaipėdoje, gatvės Šilutėje ir Macikuose.

1927 m. Niujorke įvyko pirmojo įgarsinto pilnametražio kino filmo premjera. Kino gimtadieniu laikoma 1895 m. gruodžio 28-oji, tądien Paryžiuje, Kapucinių bulvare esančiame salone, buvo pademonstruotas brolių Liumjerų nebylusis filmas „Traukinio atvykimas į Le Sjota stotį“ („L’Arrivée d’un train en gare de La Ciotat“). Nuo 1921 m. filmus buvo bandoma pagyvinti garsu, tačiau dažniausiai tai būdavo labai trumpos atkarpėlės. Pirmu įgarsintu pilnametražiu kino filmu laikoma amerikiečių kino bendrovės „Warner Bros“ už tais laikais itin solidžią 422 tūkst. dolerių sumą sukurta kino juosta „Džiazo dainininkas“ („The Jazz Singer“).

Jos režisierius buvo Alanas Kroslandas. Filme pasakojama iš konservatyvios, labai religingos žydų šeimos kilusio jaunuolio, prieš tėvų valią pasirinkusio artisto kelią, istorija. Pagrindinį vaidmenį atliko iš Lietuvos kilęs aktorius Elas Džolsonas (tikrasis vardas – Asa Jolsonas), gimęs Seredžiuje (Jurbarko r.), žydų šeimoje, vėliau su tėvais išvykęs į Ameriką. Filme aktorių pokalbių įgarsinta taip pat dar labai nedaug, tačiau skamba nemažai dainių. Kūrinys sulaukė didelio populiarumo, uždirbo kino teatruose daugiau nei 3 mln. dolerių.

Spalio 6 d. prieš 130 metų
GIMĖ LE KORBIUZJĖ

1887 m. spalio 6 d. La Šo de Fone ( Šveicarija), laikrodininko šeimoje, gimė vienas garsiausių XX a. architektų, dailininkas ir publicistas Šarlis Le Korbiuzjė (tikrasis vardas – Šarlis Eduaras Ženerė Gri). Gimtajame mieste jis baigė meno mokyklą, o būdamas aštuoniolikos kartu su profesionaliu architektu perengė pirmąjį gyvenamojo namo projektą. Gautą atlygi panaudojo kelionei į Austriją ir Italiją, ten domėjosi naujausiais architektūros darbais, bendravo su architektais. Vėliau išvyko į Prancūziją, Paryžiuje dirbo garsaus architekto Ogiusto Perė biure. 1911 m. Keliavo po Balkanų šalis, Graikiją, Turkiją, domėjosi senosios architektūros šedevrais ir įvairių kraštų liaudies architektūra.

Grįžęs gimtinėje suprojektavo kelis pastatus, o 1917 m. paliko Šveicariją ir įsikūrė Paryžiuje. Čia ne tik projektavo pastatus, bet ir su bičiuliu dailininku Amedė Ozanfanu nuo 1920 m. leido žurnalą „L’Esprit Nouveau“ („Naujoji dvasia“), jame kuravo architektūros rubriką. Straipsnius pasirašydavo slapyvardžiu „Le Korbiuzjė“, vėliau jis tapo pavarde. Į architektūrą Le Korbuzjė įnešė daug naujovių, projektavo ne tik pavienius pastatus, bet ir visus kvartalus, sudarydavo miestų generalinių planų, taip pat tapo pripažintu archittektūros teorijos ekspertu. Jo darbų galima rasti nuo JAV iki Indijos, nuo Brazilijos iki Japonijos. Le Korbiuzjė parašė keliolika knygų, paliko daug meno kūrinių (tapybos, skulptūros, grafikos darbų). Mirė Rokbriun Kap Martene (pietų Prancūzija) 1965 m. rugpjūčio 27 d.

Parengė Manvydas Vitkūnas