Prieš 160 metų
GIMĖ KONSTANTINAS CIOLKOVSKIS

1857 m. rugsėjo 17 d. Iževskojės kaime (Riazanės sr., Rusijoje) gimė mokslininkas, išradėjas, kosmonautikos pradininkas Konstantinas Ciolkovskis. Dar vaikystėje beveik apkurto, sunkiai persirgęs skarlatina, todėl visą gyvenimą naudojo klausos aparatus. Nuo mažumės mėgo meistrauti, pats gaminosi žaislus, greitai perprato laikrodžio ir kitų mechanizmų konstrukciją. Tėvas, matydamas sūnaus gabumus, pasistengė, kad jis vyktų mokytis į Maskvą. Čia K. Ciolkovskis nesėkmingai bandė stoti į Aukštąją technikos mokyklą, mokėsi savarankiškai.

Gyveno skurdžiame kambarėlyje, kone badavo, o visus pinigus skyrė knygoms ir prietaisams. 1879 m. eksternu išlaikė mokytojo kvalifikacijos egzaminus ir ėmė dirbti aritmetikos ir geometrijos mokytoju Kalugos gubernijoje. Tais pačiais metais pradėjo rašyti mokslinius straipsnius (pirmasis – „Gyvūno organizmo mechanika“), teikti inžinerinius pasiūlymus, daugiausia dėmesio skyrė skraidančių aparatų konstravimui. Nuo 1896-ųjų kūrė reaktyvinius variklius ir raketų schemas, vėliau moksliniais skaičiavimais pagrindė reaktyvinių lėktuvų ir raketų aerodinamiką. Tikėjo, kad žmonija gali sukonstruoti raketas ir kosminius aparatus, pajėgias keliauti kosmoso erdvėmis. Laikomas vienu iš svarbiausių aeronautikos pradininkų. Buvo vedęs, turėjo dukrą ir tris sūnus. Mirė 1935 m. rugsėjo 19 d. Kalugoje.

Prieš 800 metų
VILJANDŽIO MŪŠIS

1217 m. rugsėjo 22 d. šalia Viljandžio (Estijoje) vyko Kalavijuočių ordino kariuomenės (joje buvo ir jėga sąjungininkais paverstų lyvių ir latgalių būriai) ir estų pajėgų kautynės. Šiose kautynėse dalyvavo beveik visų estų žemių kariai, vadovaujami didžiūno Lembito. Visgi vokiečių ir jų sąjungininkų pajėgos buvo galingesnės ir šventė pergalę. Lembitas žuvo (kaip ir vokiečių pusėje kovojusių lyvių vadas didžiūnas Kaupas). Pietinė ir centrinė Estijos dalys, netrukus ir Saremos sala buvo priverstos pripažinti vokiečių valdžią ir tapo Livonijos dalimi. Šiaurinę estų žemių dalį nuo 1219 m. pradėjo kontroliuoti Danija. Jos karalius Valdemaras II sumušė estus Lindanisės mūšyje. Svarbiausią danų pastatytą pilį estai vadino Taani-linn (Danų pilis). Dabar tai – Talinas.

Prieš 70 metų
ĮKURTA CŽV

1947 m. rugsėjo 18 d. įkurta viena galingiausių pasaulio žvalgybos tarnybų – Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV). Tai svarbiausia Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žvalgybos ir kontržvalgybos institucija. Jos pirmtakė – Strateginių tarnybų įstaiga, įkurta Antrojo pasaulinio karo metais. Centrinė CŽV būstinė yra Virdžinijos valstijoje, Langlyje (13 km nuo Vašingtono). Pagrindinis CŽV tikslas – rinkti ir analizuoti žvalgybinę informaciją. Tarnybos agentai ne tik vertina ir bando neutralizuoti karines, teroristines, ekonomines, politines grėsmes JAV saugumui, bet ir dalyvauja kovoje su tarptautine narkotikų prekyba bei kita nusikalstama veikla. CŽV dirba ne mažiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Prieš 40 metų
MIRĖ MARIJA KALAS

1977 m. rugsėjo 16 d. Paryžiuje mirė viena garsiausių XX a. operos dainininkių Marija Kalas. Ji gimė Niujorke graikų imigrantų šeimoje 1923 m. gruodžio 2 d. Nuo penkerių metų buvo mokoma dainuoti, nuo aštuonerių – skambinti fortepijonu. Tėvai norėjo, kad mergaitė tęstų mokslus jų gimtinėje, todėl mama nuvežė Mariją į Atėnus. 1941 m. čia M. Kalas debiutavo kaip operos solistė. 1945-aisiais grįžo į Niujorką. Kelią į didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sceną skynėsi labai sunkiai, tačiau per penkerius metus pelnė pripažinimą Pietų Amerikoje ir Europoje, o 1950 m. buvo pakviesta į garsųjį Milano operos teatrą „La Scala“. Galiausiai nuo 1954-ųjų tapo viena garsiausių operos dainininkių ir JAV. Garsėjo ne tik nuostabiu sopranu, bet ir grožiu. 1949 m. ištekėjo už italų verslininko Džovanio Batistos Meneginio. Jis pardavė savo verslą ir tapo žmonos prodiuseriu. Vėliau dainininkė buvo užmezgusi romaną su garsiuoju graikų laivybos magnatu Aristoteliu Onasiu (būsimuoju JAV prezidento našlės Žaklinos Kenedi vyru). 1959-aisiais M. Kalas prasidėjo problemos dėl balso, jai teko palikti didžiąją sceną. Dainininkė užsiėmė pedagogine veikla, debiutavo kine. Kelerius paskutinius metus labai uždarai gyveno Paryžiuje, mirė vos 53-ejų. Buvo palaidota Per Lašezo kapinėse, vėliau kremuoti jos palaikai išbarstyti virš Egėjo jūros.

Prieš 60 metų
MIRĖ JANAS SIBELIJUS

1957 m. rugsėjo 20 d. Jervenpėje (Pietų Suomijoje), sulaukęs 91-erių, mirė švedų kilmės suomių kompozitorius Janas Sibelijus. Jis gimė Hemenlinoje gydytojo šeimoje 1865 m. gruodžio 8 d. Tėvai buvo Suomijos (tuo metu priklausiusios Rusijai) švedai, tačiau sūnų atidavė mokytis ne į švedišką, o į suomišką mokyklą. Visi trys šeimos vaikai (duktė ir du sūnūs) nuo mažumės buvo mokomi groti muzikos instrumentais. Janui labiausiai patiko smuikas ir fortepijonas. Vos dešimties berniukas sukūrė pirmąją muzikinę pjesę. 1885 m. jis įstojo į Helsinkio universitetą, tačiau teisės studijas greitai metė ir perėjo į konservatoriją. 1889-aisiais, gavęs stipendiją, išvyko mokytis į Berlyną, vėliau – į Vieną.

Grįžęs į gimtinę, pirmiausia pradėjo rašyti simfonines poemas (pvz., „Kullervo“ epo „Kalevala“ motyvais, „Suomija“), simfonijas, vargonų, chorinę muziką ir kitus kūrinius. Didelė dalis jų buvo sukurta suomių istorijos ir mitologijos motyvais. Tai buvo tautinio atgimimo laikas, todėl kompozitorius greitai sulaukė populiarumo. Tačiau 1926 m. J. Sibelijaus kūrybingumas labai sumenko, ir likusius tris gyvenimo dešimtmečius jis kūrė daugiausia nedidelius ir ne tokius reikšmingus kūrinius. Aktyviai dalyvavo masonų judėjime. Dar gyvas būdamas sulaukė milžiniško pripažinimo savo tėvynėje, jo vardu buvo pavadinta aikščių, gatvių, mokyklų, parkų ir skverų.

Parengė Manvydas VITKŪNAS