Kaip sukurti inovaciją? Dažniausiai tam neužteks perskaityti kelių vadovėlių. Kritinis mąstymas, komandiškumas, antreprenerystė – kompetencijos, kurios reikalingos ne tik inovacijų sukūrimui, bet taip pat bus nepakeičiamos ateities darbo rinkoje. Kaip jų įgauti, atrodo, atsakymą turi versliausi Lietuvos mokytojai.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD) yra paskelbusi sąrašą vadinamųjų „transformuojamųjų kompetencijų“, kurių šiuolaikiniams moksleiviams prireiks kuriant tvaresnį ir saugesnį pasaulį.

Šios kompetencijos:

1. Gebėti kurti vertę. Vertė kuriama kvestionuojant nusistovėjusią tvarką, sprendžiant tiek senas, tiek naujai iškylančias problemas. Ji kuriama atrandant naujus sprendimus, tam reikia gebėti mąstyti „už ribų“, sujungti kūrybiškumą su kritiniu mąstymu.

2. Analizuoti konfliktus ir dilemas. Kuriant naują idėją susiduria daugybė iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų tikslų: aplinkos tausojimas ar ekonominis augimas, universalumas ar išskirtinumas, naujovės ar tradicijų tęstinumas? Tarp visų skirtingų nuomonių ir siekių reikia gebėti rasti bendrus taškus, mokėti įsigilinti į skirtingus poreikius ir rasti visiems priimtiną sprendimą.

3. Prisiimti atsakomybę. Tai suvokimas, jog atliekami veiksmai turės poveikį kitiems žmonėms. Šis įgūdis reiškia, jog asmuo gali įvertinti savo veiksmus per savo patirtį, per turimų žinių prizmę, asmeninius ir visuomenės tikslus, per vertybes (kaip elgtis yra teisinga, kaip – ne). Šiam gebėjimui svarbi savo veiksmų analizė, savireguliacija, taip pat kritinis mąstymas, atjauta.

OECD pabrėžia, kad kurti vertę, dirbti efektyviai net tuomet, kai netikėtai pasikeičia tikslas, geba tik žmogus – dirbtinis intelektas šioje srityje negali mūsų pakeisti. Dirbtinis intelektas taip pat neturi moralės ar etikos normų, todėl negali įvertinti, ar kuriamas naujas produktas, pritaikomas naujas sprendimas yra moraliai teisingas.

Šie įgūdžiai Europos Komisijos įvardinti kaip ir svarbios ateities antreprenerystės kompetencijos - kūrybiškumas, iniciatyvos ėmimasis, etiškas mąstymas, darbas komandoje.

Kaip iš vartotojų virstama kūrėjais

„Naujos vertės kūrimas šiandien – tai ne tik nauji netradiciniai verslo sprendimai, tačiau ir gebėjimas spręsti globalius iššūkius, tokius kaip demografiniai pokyčiai, resursų trūkumas, klimato kaitos padariniai. Moksleiviai to mokosi kurdami naujas įžvalgas ir idėjas.“, sako Andželika Rusteikienė, „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė.

Organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ kasmet skatina Lietuvos moksleivius kurti savo unikalius verslus. Šiemet, planuojama, mokyklose gims 800 jaunųjų bendrovių, kurių pirmieji žingsniai prasideda net keturiose nacionalinėse inovacijų stovyklose („accelerator_x bootcamp“), kurių metu per itin trumpą laiką moksleiviai sukurs galimą verslo idėją globaliems iššūkiams spręsti. Įgūdžių, įgytų tokiose stovyklose, jiems tikrai reikės ateityje.

Inovacijų stovykloje dalyvaujantis Kauno Veršvų gimnazijos Ekonomikos ir verslumo mokytojas Naglis Jonuška teigia, jog moksleiviams naudinga įgyti įvairių kompetencijų, o tokios virtualios stovyklos, kaip „accelerator_x bootcamp“ jiems suteikia suvokimą, kad jie patys gali kurti vertę.

„Įprastose pamokose moksleiviai gauna šiokį tokį žinių bagažą, gal pabando kažką praktiškai (jei pamoka ar mokytojas – kūrybiškesni). Tačiau tokios stovyklos parodo, kad jie, nors dar yra moksleiviai, gali mąstyti apie pasaulio ar bendruomenės problemas ir suvokti, kad yra pajėgūs ieškoti sprendimų. Ir net jei tas sprendimas nevirsta kažkokiu verslu – tiesiog suvokimas, kad jie gali spręsti tokio lygio problemas yra didžiulė patirtis, kurią jie gauna tokiose stovyklose,“ – sakė N. Jonuška.

Verslumo mokytojas pastebėjo, jog dauguma moksleivių į pasaulį žvelgia vartotojo akimis: kažkas jiems pasiūlo naujus produktus ar sprendimus – jiems tereikia išsirinkti ir vartoti. Tačiau po inovacijų stovyklų jie pradeda į kiekvienos pamokos užduotis žvelgti praktiškiau, labiau ieškoti esmės.

„Po tų stovyklų jie suvokia, kad gali būti ne tik vartotojai, bet ir tie, kurie gamina, siūlo sprendimus, prekiauja,“ – pastebi Veršvų gimnazijos Ekonomikos ir verslumo mokytojas.

Kampų nugludinimas komandoje – dar vienas iššūkis

Virtualiose stovyklose taip pat stiprinami komunikacijos, bendradarbiavimo, darbo komandoje įgūdžiai.

„Tipinėje pamokoje skatinamas darbas grupėse, bet dažniausiai jis su pamoka ir pasibaigia. O čia (inovacijų stovyklose, – red. past.), jie jau turi eiti link bendro tikslo, apsišlifuoti, susidurti su skirtingomis nuomonėmis komandos viduje (jau nekalbant apie skirtingą atsakomybės lygį, asmenybes, skirtingus gebėjimus) ir ieškoti bendrų sprendimų. Moksleiviai stiprina tarpusavio ryšį ir mokosi dirbti tarp žmonių, komandoje – kas ateityje yra neišvengiama,“ – svarstė pašnekovas.

Kai kurie moksleiviai po stovyklos pasiryžta kurti jaunąją bendrovę, kiti – turi kitokių prioritetų, stinga tam laiko ir jų idėja taip ir lieka tik idėja. Tačiau mokytojas pastebi, jog bet kokiu atveju stovykloje sudalyvavę moksleiviai drąsiau ir užtikrinčiau jaučiasi išsakydami argumentus per pamokas, pristatydami savo poziciją, diskutuodami.

Antreprenerystės ugdymas svarbus ir valstybei

Verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“ drauge su „Lietuvos Junior Achievement“ jau kelerius metus bendradarbiauja skatinant moksleivių verslumo ugdymą, o šiemet „Versli Lietuva“ inicijavo „accelerator_x“ programos įgyvendinimą visos Lietuvos mastu.

„Verslumo kompetencijas svarbu pradėti ugdyti dar mokyklos suole ir džiugiu, jog šiemet šią galimybę turi rekordinis moksleivių skaičius. Kalbant apie verslumo ugdymą, svarbu suprati, jog siekiama moksleiviams ne tik suteikti žinių ir įgūdžių bagažą, kaip kurti verslą, bet iš esmės ugdyti jų kompetencijas. Verslumas – tai įgūdžių rinkinys, apimantis pasitikėjimą savimi, įgalinantis lyderystę, gebėjimą prisiimti rizikas, kurti ir matyti galimybes bei jas realizuoti. Tai šiuolaikiniam žmogui išties svarbi kompetencija“, – teigia Inga Juozapavičienė, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorė.