Lietuva gali didžiuotis geriamojo požeminio vandens išteklių gausa ir bene švariausiu vandeniu Europoje. Tačiau žmogaus vykdoma veikla – transportas, žemės ūkis, pramonė, urbanizacija ir t. t. – nepaliaujamai teršia aplinką, o susidariusios pavojingos medžiagos kartu su komunalinėmis nuotekomis patenka į gruntinius vandenis.

Be to, nemažai Lietuvos žmonių, individualiai apsirūpinančių vandeniu ir neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, netinkamai tvarko savo nuotekas ir gali jomis užteršti paviršinius vandenis ir, beje, savo geriamąjį vandenį. Ką daryti, kad vanduo būtų saugus vartoti?

Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkės dr. Alisos Gricajevos, paprasčiausias būdas – jei yra galimybių, prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos, jei tai kol kas neįmanoma – tinkamai ir atsakingai tvarkyti nuotekas.

Miesto nuotekų valyklos užtikrina saugumą

Šiandien apie 20 proc. šalies gyventojų vandeniu apsirūpina individualiai – iš šachtinių šulinių ir negilių gręžinių, kurių vanduo dažnai nėra saugus vartoti. „Į šulinius ar gręžinius vanduo atkeliauja iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, į kurį gali patekti netinkamai išvalytų nuotekų“, – paaiškina mokslininkė ir pabrėžia, kad neretai gali būti nustatoma ne tik mikrobiologinė tokio vandens tarša, bet ir aptinkama toksiškų cheminių medžiagų, tokių kaip nitritai, nitratai, pesticidai, sunkieji metalai ir t. t.

Į geriamąjį vandenį patekus tualeto nuotekoms ar srutoms, gali plisti ne tik patogeninės bakterijos, bet ir pirmuonys, įvairūs virusai. Patikimiausias ir saugiausias būdas tvarkyti nuotekas – prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, į kurias nuotekos atiteka per sandarius surinkimo vamzdžius ir trimis etapais išvalomos iki aplinkosauginių reikalavimų ir tik tuomet grąžinamos į paviršinius vandens telkinius.

Jeigu gyvenvietėse tokios galimybės nėra ir nuotekos tvarkomos individualiai, pasak mokslininkės, gyventojai privalo ne tik tinkamai ir saugiai valyti nuotekas, bet ir nuolat atlikti vandens tyrimus.

„Būdų, kaip jas valyti, yra ne vienas: nuotekų išvežimo paslauga ir individualių nuotekų valymo įrenginių naudojimas. Taip pat privaloma vykdyti geriamojo vandens
kontrolę: reguliariai tirti vandenį, pasirūpinti, kad jis atitiktų saugos ir kokybės reikalavimus, nustatytus Lietuvos higienos norma HN 24:2017. Taip pat reikėtų nuolat tikrinti gręžinio bei nuotekų sistemas“, – teigia dr. A. Gricajeva.

Teisės aktų įpareigojimai

Didžioji dalis individualiai nuotekas tvarkančių gyventojų žino, kad jų tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai jas išvalo netinkamai. Ką turi įsisąmoninti individualių nuotekų tvarkytojai ir kas gresia pažeidėjams?

Aplinkos apsaugos departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėjas Domantas Žilėnas atkreipia dėmesį į nuotekų laikymą, kaupimą ir
transportavimą: „Privalu žinoti, kad nuotekos gali būti kaupiamos tik sandariuose uždaruose gamykliniuose nuotekų kaupimo rezervuaruose, tačiau tik tais atvejais, kai
nėra galimybių įrengti biologinio nuotekų valymo įrenginio ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo įrenginių.

Sukauptas nuotekas reikia periodiškai ir laiku išvežti. Tai reiškia, kad individualių nuotekų tvarkytojai privalo sudaryti sutartis su nuotekų vežėjais. Be
to, būtina turėti ir saugoti buitinių nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus“.

Svarbu nepamiršti, kad privačių šulinių ar gręžinių savininkai yra atsakingi už savo vandens saugumą ir teisės aktai įpareigoja juos rūpintis namų ūkyje naudojamo vandens sauga ir kokybe bei vandenvietės apsauga nuo teršimo. Jei nepaisoma nustatytų reikalavimų, galima sulaukti nemalonumų.

„Gyventojai, netinkamai tvarkantys nuotekas, gali sulaukti administracinių baudų, siekiančių iki 1 170 eurų“, – sako specialistas ir priduria, kad taip pat gali būti pareikalauta atlyginti žalą, kuri pripažįstama, jeigu yra padarytas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui.

Kur kreiptis?

Gyventojai, pageidaujantys prisijungti prie centralizuotos miesto nuotekų tvarkymo sistemos, turėtų išsiaiškinti, ar prie jų gyvenamosios vietos yra nutiesti centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklai, jei taip – kreiptis į miesto savivaldybę arba tiesiogiai į miesto vandentvarkos įstaigą ir užpildyti bei pateikti prašymą prisijungimo sąlygoms gauti.

Aplinkos ministerija, siekdama padėti savivaldybėms vykdyti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose funkcijas, skiria lėšų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai finansuoti. Taip pat Aplinkos ministerija skiria lėšų savivaldybėms, kad gyventojai prijungtų savo būstus prie centralizuotų nuotekų tinklų.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis



{NOADS}