Didėjant būsto šildymo kainoms, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teikia skubų siūlymą, kad būtų padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu Vyriausybė ir Seimas tam pritars, nepasiturintiems gyventojams bus kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis ir taip sumažės finansinė našta dėl didėsiančių šilumos kainų.

„Prognozuojamos šildymo kainos grįžta į 2018–2019 m. lygį. Valstybė ir tada, ir dabar yra pajėgi padėti tiems, kuriems parama reikalinga.

Jeigu siūlymas bus priimtas Seime, nepasiturintys šalies gyventojai – senjorai, vieniši asmenys, neįgalieji, tik minimalią mėnesinę algą uždirbančios ir sunkiau besiverčiančios šeimos su vaikais – finansinės naštos nepajus, jiems bus skirta kompensacija už būsto šildymą.

Svarbiausia, kad žmonės kreiptųsi į savo gyvenamosios vietos savivaldybę“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gautų apie 110 tūkst. žmonių.

Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. nėra skirtumo, ar būstas šildomas centralizuotai, ar kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

KAS SIŪLOMA. Padvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, ir nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (256 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (384 eurų) vienam gyvenančiam asmeniui.

Pavyzdžiui, jeigu šeima augina 2 vaikus, o tėtis ir mama uždirba tik minimalią mėnesinę algą, šeimai kompensacija būsto šildymui pagal išankstinius skaičiavimus priklausytų. Tokios sudėties šeimai kompensacija už būsto šildymą taip pat priklausytų, jeigu vienas iš tėvų uždirbtų vidutinę mėnesinę algą, o kitas neturėtų darbo ir būtų bedarbis.

Seimui pritarus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 dienos.

KAIP YRA DABAR. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP dydžio. Iš šeimos gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį atimamas 1 VRP dydis (128 eurai), padaugintas iš šeimos narių skaičiaus, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 1,5 VRP dydžio (192 eurai).

Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas: kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m; antram – 12 kv. m; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už ne didesnį nei 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.

Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose), taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (t. y. socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.