Šiemet grybų sezonas jau baigiasi. Žmonės didžiuojasi miške surinktu laimikiu, tačiau ne vienam grybų puota baigėsi nemenkais nemalonumais – juk supainioti kai kuriuos valgomus ir nuodingus grybus labai lengva. Pasak mikologų, apsinuodyti galima ir valgomaisiais grybais, jei šie paruošti ar vartojami netinkamai.

Kristina RUGINYTĖ

Grybavimo pasaulio čempionas Vytenis Daugudis pasakoja, kad prieš keliaujant į mišką būtina pasiruošti.

„Labai nesunku supainioti gudukus su pilkšvosioms musmirėmis, žaliuokes su žalsvosiomis musmirėmis. Todėl pirmiausia reikia pažinti grybus. Būtina turėti pintinę, o ne kibirą ar maišelį. Svarbu nepamiršti telefono, peiliuko, bei apsaugos nuo uodų ir erkių“, – pasakoja patyręs grybautojas ir priduria, kad, pasitaikius tinkamoms sąlygoms, grybų galima rasti net ir žiemą. „Kartais, jei anksti užsninga be šalnų, o paskui sniegas nutirpsta, galima rasti žaliūkių ar net baravykų“, – sako pašnekovas.

Vienos taisyklės nėra

Pasak mikologo Jono Kasparavičiaus, vienos taisyklės kaip atskirti valgomuosius grybus, nėra. Nors ne vienas pradedantysis grybautojas grybų su lakšteliais nerenka, tačiau mokslininkas teigia, kad yra valgomų grybų, kurių kepurėlės turi lakštelius, o net ir valgomų grybų išvaizda gali skirtis, priklausomai nuo oro, kuris buvo grybui augant.

„Visų grybų vis tiek greičiausiai nenorit. Norit baravyko, o jį atskirti nesunku, tik galima sumaišyti su aitriuoju pušinbaravykiu. Apvertę kepurėlę pamatysit, kad pušinbaravykio yra balkšva, skylutės įgauna rausvą atspalvį. Tikrinio baravyko – įgauna gelsvai žalsvą atspalvį. Vieną kartą turėjus rankoj jau tikrai nesupainiosit.

Voveraites, arba lepeškas, kaip vadina dzūkai, galite supainioti su netikrąja voveraite, tačiau netikroji yra labiau oranžinė, o ne geltona. Tikrosios voveraitės lakšteliai, palyginus su umedžių ar musmirių, tokie netikri, panašūs į raukšles, o pas netikrąją – tikri lakšteliai tik nuaugę ant koto, oranžinio atspalvio. Raudonviršio nesupainiosit su niekuo. Lepšio irgi. Jei kepurėlę perlaužiat ir pasirodo pienas – piengrybis, jų mirtinai nuodingų nėra, bet kai kuriuos reikia pamirkyti, nes yra labai aitrūs“, – pasakojo mokslininkas.

Pasak jo, aksombaravykiai, kazlėkai būna kartais gleivėti ypač drėgnu oru, būna ir su sijonėliu ir be, bet visi valgomi. Pastaruoju metu išpopuliarėjo skėtinės žvynabudės, vieni iš didžiausių grybų ilgu plonu kotu. Ją kartais supainioja su smailiažvyne žvynabudėle. Panašiai skamba, bet, kaip sako pavadinimas, ji yra mažesnė. Žvynabudėlė mažesnė, kotas niekada nebūna toks ilgas, kaip žvynabudės. Žvynabudė ant koto turi veltinio tekstūros žiedą, žiedas gali nukristi, kotas vienodos spalvos, pilkšvas, o žvynabudėlės baltas ir su sijonu, po kuriuo kotas gali būti kitoks – rusvas.

„Įdomu, kad skirtingu oru išaugę grybai skirtingai atrodys. Pavyzdžiui, sausu oru išaugę, net pievagrybių kepurėlės gali būtų su žvyneliais, sutrūkinėjusios, o jei bus šlapias oras – bus lygu. Pavyzdžiui, žvynabudėlė turėtų būti tarsi su spygliukais, bet gali užaugti lygi. Tada kyla pavojus supainioti, ji nėra mirtinai pavojinga, bet galima apsinuodyti. Žvynabudėlę apvertus jos lakšteliai tankūs, tik peilį tarp jų gali įkišti, o žvynabudės normalūs. Žvynabudėlės proporcijos kitokios net, kaip, pavyzdžiui, būna žemas, kresnas žmogus ir aukštas lieknas, tai žemas, kresnas ir plačių pečių būtų žvynabudėlė“, – apie riziką supainioti grybus pasakoja ekspertas.

Galima ir pjauti, ir rauti

Paklausus J. Kasparavičiaus ar grybą reikia nupjauti, ar geriau išsukti, išrauti, mikologas atsako, kad skirtumo beveik nėra. Eksperto teigimu, svarbu saugoti grybieną, tačiau jei kyla abejonė ar norimas grybas valgomas ar ne, grybą rekomenduojama atsargiai pasukiojus išrauti ir taip įsitikinti, kokį grybą turime.

„Iš principo, skirtumo nėra. Jei grybas žemėtas, aplytas, kurio kotą vis tiek valysit, nupjausit ir išmesit, gal ir neverta rauti. Pjaukite tik tuomet, kai žinote, koks tai grybas: žaliuokė, o ne žalioji musmirė. Jei tik kyla abejonė, reikėtų atsargiai pasukioti, pajudinti ir rauti. Kaip kokį klibantį dantį pirmyn, atgal, kad nutrūktų grybą maitinančios gijos – hifai. Baravykai dažnai labai tvirtai laikosi, jei bandysit rauti, gali nutikti taip, kad metro spinduliu samanas pakelsit. Taip daryti nereikėtų, nes gali kurį laiką toje vietoje grybai nebeaugti, nes gali būti iškelti ir dar neišdygę besiformuojantys grybai. Svarbiausia elgtis atsargiai, kad nebūtų pažeista grybiena ir samanų danga“, – sakė mokslininkas.

Jo teigimu, žiūrint šeimininkiškai ar ekologiškai reikėtų vieną kitą baravyką palikti nesurinktą, nes tik taip jie dauginasi ir platina sporas. „Jeigu matote, kad senas, peraugęs, tegu lieka ir platina sporas. Bet deja, dažnu atveju imame viską, nes jei jau feisbuke pasiskelbėme visiems, kad važiuojame grybauti, tai negi grįši tuščiomis. Visi kaimynai badys pirštais, todėl žmonės pasiima supuvusių, kokių tik nori. Nereikia taip daryti“, – grybautojus drausmina mokslininkas.

Būtina tinkamai paruošti

Anot medikių, surinktus grybus reikia paruošti ir suvartoti kuo skubiau, taip išvengiant apsinuodijimo.

„Bobausiai gali būti valgomi tinkamai juos paruošus, pavyzdžiui išvirus tris kartus po 10–15 minučių, kaskart keičiant vandenį arba gerai išdžiovinus gerai vėdinamoje patalpoje, nekaitinant. Kitus Lietuvoje randamus valgomus grybus, tokius kaip voveraitės ar baravykai, rekomenduojama gerai apdoroti termiškai – išvirti arba iškepti.

Tikslaus laiko, apibūdinančio „gerą“ terminį apdorojimą nėra, tačiau rekomenduojama tai daryti bent 10 minučių. Grybų nederėtų ragauti žalių. Surinktus grybus rekomenduojama kaip galima greičiau termiškai apdoroti, reikėtų laikyti ne ilgiau nei 24 valandas, idealu, sutvarkyti per 3 valandas.“, – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja dietologė doc.dr. Rūta Petereit.

Ją papildo ir dietologijos rezidentūros gydytoja Milda Petravičienė, papasakodama, kokie nemalonumai gali laukti suvalgius sugedusių grybų: „Jei apsinuodijimas sukeltas suvalgius sugedusių nenuodingų grybų, jaučiamas pykinimas, pacientas vemia, viduriuoja, rekomenduojama vartoti kiek įmanoma daugiau skysčių, idealu – elektrolitų mišinių, siekiant išvengti dehidratacijos.

Ypač svarbu šių simptomų neslopinti, taip organizmas stengiasi atsikratyti apsinuodijimą sukėlusių produktų.“

Pasireiškia ne iš karto

Anot gydytojų, suvalgius musmirių, pirmieji simptomai gali pasireikšti praėjus 6 valandoms, o kartais – net po dviejų dienų.

„Apsinuodijimui musmirėse esančiais amatoksinais būdingas ūminis kepenų nepakankamumas, pažeidžiami inkstų kanalėliai ir virškinamojo trakto gleivinė. Apsinuodijimo simptomai atsiranda po 6–48 valandų. Pirmas 24 valandas po apsinuodijimo gali tęstis besimptomė, slaptoji fazė. Po jos išryškėja ankstyvieji simptomai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kartais su krauju, pilvo skausmai.

Dėl vėmimo ir viduriavimo netenkama daug skysčių, pacientas dehidratuoja. Vėliau ateina santykinio pagerėjimo fazė, pacientai jaučiasi geriau, tačiau kepenų ir inkstų funkcijos nepakankamumas progresuoja. Paskutinėje – ūminio kepenų nepakankamumo fazėje vystosi kepenų pažeidimas iki nekrozės, tai – dažniausia mirties priežastis“ – pasakoja M. Petravičienė, kurią papildo R. Petereit, teigdama, kad kai kurių žmonių, delikatesu laikomas bobausis gali pakenkti sveikatai net nesuvalgytas.

„Suvalgius netinkamai paruoštų bobausių ar išgėrus bobausių nuoviro, sutrikdomi biocheminiai organizmo procesai, dėl kurių pakinta tam tikrų neuromediatorių sintezė, gali išsivystyti traukuliai. Vystosi kepenų funkcijos pažeidimas bei anemija. Suvalgius bobausių, pirmieji apsinuodijimo simptomai paprastai atsiranda po 5–12 valandų, kartais iki 48 valandų. Neurologinė simptomatika ir psichikos sutrikimai pasireiškia kiek vėliau. Prisikvėpavus verdamų bobausių garų pirmieji apsinuodijimo pasireiškia anksčiau – po 2–8 valandų“, – perspėja gydytoja dietologė.

Būtent besimptomiu metu nuodų šalinimas, anot R. Petereit, – pats veiksmingiausias, o kreipiantis į medikus dėl apsinuodijimo rekomenduojama atsinešti grybo pavyzdį.

„Suvalgius nuodingų ar nežinomos kilmės grybų, rekomenduojama kaip galima greičiau vykti į gydymo įstaigą. Dėl slaptosios apsinuodijimo fazės, kuomet simptomų nejaučiama, pacientai dažnai į medikus kreipiasi per vėlai, kad nuodų šalinimas būtų veiksmingas. Gydymo įstaigoje yra skiriami priešnuodžiai ir antibiotikoterapijos kursas. Vykstant į gydymo įstaigą rekomenduojama grybo pavyzdį atsivežti kartu su savimi plastikiniame uždarame maišelyje, grybo identifikacijai. Siekiant šalinti nuodus, sukeliamas vėmimas, jei pacientas nevemia pats, gali būti skiriama aktyvintos anglies“, – dėsto R. Petereit.

Naudingi ne visiems

Anot gydytojos M. Petravičienės, tinkamai paruošti ir vartojami grybai yra naudingų medžiagų gausus maisto produktas, tačiau valgyti grybų nerekomenduojama žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų.

„Grybuose gausu sveikatą stiprinančių vitaminų, mineralų ir antioksidantų, tokių kaip selenas, varis, tiaminas, magnis, fosforas, vitaminas D. Jie taip pat gali sumažinti riziką susirgti sunkiomis sveikatos ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga, širdies liga, vėžys ir diabetas. Lietuviškuose grybuose, pavyzdžiui, baravykuose, yra tik šiek tiek mažiau baltymų nei mėsoje ar žuvyje, dėl to jie yra puikus maisto medžiagų šaltinis. Tačiau grybų nederėtų valgyti žmonėms, sergantiems kepenų, tulžies pūslės, virškinamojo trakto ligomis, kai pasireiškia viduriavimas. Ruošiant grybus reikėtų vengti spirgučių, taukų, kartu nederėtų vartoti alkoholio“, – pasakoja M. Petravičienė.

R. Petereit taip pat pastebi, kad reikia atkreipti dėmesį ir į šaldytus ar konservuotus grybus, kadangi šie taip pat turi savo tinkamumo vartoti laiką: „Grybų patiekalus rekomenduojama suvalgyti tą pačią dieną, nerekomenduojama šaldytuve laikyti ilgiau nei 48 valandas. Šaldytų grybų nederėtų laikyti ilgiau nei 1 metus. Jokiu būdu negalima valgyti konservuotų grybų, jei išsipūtęs stiklainio dangtelis, tikėtina, jog inde prisidauginę botulizmo bakterijų, ir grybai bus nuodingi.“