Be „Sodros“ ir didžiąją dalį dirbančiųjų įtraukusios II pensijų pakopos, Lietuvoje veikia ir visiškai savanoriška III pensijų pakopa, kurioje būsimieji pensininkai patys pasirenka, kokia apimtimi ir kiek dažnai jie įsitraukia į savo finansinio rezervo kaupimą.

Finansų ekspertai pastebi, kad nors pastarasis finansinis produktas savo sukaupto turto verte maždaug 27 kartais atsilieka nuo II pakopos, jis atskleidžia įdomių dalykų apie finansinį Lietuvos gyventojų elgesį.

2020 metų pabaigoje bendras III pakopos klientų turtas pasiekė 194,25 mln. eurų, kurie priklausė 75,5 tūkst. klientų.

„Lietuvos III pensijų pakopa vis dar laukia savo augimo piko. Atsižvelgiant į užsienyje dominuojančias tendencijas galima pastebėti, kad jos resursų vis dar neišnaudoja Lietuvos darbdaviai, tačiau ir jie jau tampa reikšmingai aktyvūs.

Mūsų vertinimais, pernai apytiksliai trečdalį visų įmokų į III pakopą sumokėjo būtent jie. Neskirstant pagal tai, kas sumokėjo įmokas, sparčiausiai būsimai pensijai kaupia darbingo 31-50 metų amžiaus gyventojai, tačiau daugiausiai sukaupę yra vyriausi fondų dalyviai, kuriems yra daugiau kaip 51-i“, – sako Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis.

Finansinę discipliną palaiko darbdaviai

Kitaip nei „Sodroje“, kuriai mokesčius reguliariai moka dirbantieji, ar automatinio įmokų nurašymo principu veikianti II pakopa, III pakopa smarkiai priklauso nuo pačių kaupiančiųjų finansinės drausmės.

„O jos, kaip žinome, neretai pritrūksta kiekvienam. Ypač kalbant apie ilgalaikius ir pakankamai tolimus finansinius tikslus ir kai lėšų prireikia įvairiems dalykams čia ir dabar. Įmokų mokėjimo klausimu ypač pareigingi darbdaviai, kurie pernai į III pakopą savo darbuotojų naudai pervedė daugiau kaip 11 mln. eurų, arba apytiksliai trečdalį visų metinių įmokų“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, profesionaliai sustyguota buhalterija įmonėms padeda užtikrinti reguliarius mokėjimus. Be to, tokią motyvavimo priemonę pasirinkę darbuotojai patys aktyviai stebi, ar susitarimai yra tęsimi.

Jei savarankiškai kaupiantys gyventojai nepasirenka automatinio nuskaitymo nuo sąskaitos, dažnai pasitaiko, kad kaupiama priešokiais, prisiminus arba vienu ypu metų pabaigoje, kuomet apsižiūrima, jog į III pakopą dar galima pervesti lėšų ir pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

Daugiau įmoka jaunesni, daugiau sukaupę – vyresni

LIPFA skaičiavimais, į III pakopos pensijų sąskaitą didžiausias, arba vidutiniškai 444 eurų įmokas pervedė 31-50 metų amžiaus kaupiantieji ir tai buvo didžiausia vidutinė įmoka tarp visų amžiaus grupių. Nors vyresni nei 51 metų amžiaus dalyviai pervedė kiek mažiau, vidutiniškai po 392 eurus, jų santaupos buvo didžiausios.

Mažiausios, arba vidutiniškai apie 364 eurus sudarančios įmokos buvo iki 30 metų klientų grupėje, jie kol kas yra sukaupę mažiausiai – po 791 eurą.

„Pačių vyriausių darbo rinkos dalyvių situacija skatina priminti dar vieną svarbią taupymo ir investavimo taisyklę – kuo ilgiau ir nuosekliau tai darai, tuo labiau džiugina rezultatas.

Vyriausių III pakopos dalyvių grupė vidutiniškai vienoje sąskaitoje turi po 2,9 tūkst. eurų, o 31-50 metų – po 1,9 tūkst. eurų. Be to, periodinis investavimas smulkesnėmis sumomis leidžia efektyviau išnaudoti natūralius svyravimus finansų rinkose, todėl jei tik įmanoma, stenkitės taip ir daryti“, – pataria T. Gudaitis.

Sąskaitose pinigai (ne)užsibūna

Anot T. Gudaičio, trečioji pensijų pakopa anksčiau sulaukdavo priekaištų, kad kartais gali būti naudojama kaip laikina pinigų stotelė, nes darbdaviui pervedus įmoką neva darbuotojai skubėdavo ją pasiimti, taip išvengdami darbo pajamoms taikomų mokesčių.

„Kasmet augantis III pensijų pakopos turtas rodo, kad tai yra finansinio rezervo kaupimo priemonė, o ne miesto centre stovintis bankomatas.

Be to, teisiškai sureguliuota, kad pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį įmokų galima tuomet, kai lėšos yra investuojamos ir kaupiamos, o ne išsiimamos, todėl gudrauti čia visiškai neapsimoka.

III pakopa yra tikslinis įrankis kaupti pensijai, todėl svarstant įsitraukimą savarankiškai ar darbdavio siūlymus taip jus motyvuoti, verta tą turėti omenyje“, – sako T. Gudaitis.