Planuojantys pratęsti atostogų sezoną vis dažiau keliauja rudenį ir renkasi trumpas pažintines išvykas Lietuvoje arba Baltijos jūros regione. Tokioms kelionėms tinkamiausia transporto priemonė yra automobilis, nes keliautojai gali laisviau planuoti maršrutą, lankytinus objektus ir kelionės tempą.

„Pastaruoju metu daugėja žmonių, kurie atostogoms renkasi rudens mėnesius – mažiau turistų lankytinose vietose, mažesnės apgyvendinimo kainos. Taip pat stebimas ir kelionių automobiliu ar kemperiu atgimimas – žmones žavi laisvė, kuria jie mėgaujasi keliaudami savo transportu.

Dažnas keliautojas ieško įdomaus maršruto, kuris būtų turiningas ne tik vaizdais pro automobilio langą, bet ir dėmesį pritraukiančiais turistiniais objektais“, – sako kelionių bendrovės atstovas Vaidas Klumbys. Jis dalinasi maršrutu, kuriuo aplankomos trys Baltijos jūros regiono valstybės. Tokia išvyka trukta savaitę, per ją nukeliaujama 2300 km.: 1285 km. sausuma, o likę įveikiami plaukiant keltu.

Kelionė į šiaurę per Latviją

Pasak V. Klumbio, kelionė gali prasidėti bet kuriame Lietuvos kampelyje, tačiau pirmasis būtinas sustojimas – Latvijoje: „Kelionę pradėkite į šiaurę, link Rygos. Jeigu važiuojate per Šiaulius ar Panevėžį, kirtus valstybinę sieną rekomenduotina aplankyti Rundalės pilį. Tai - XVIII a. kunigaikščių rūmai, vadinami Baltijos Versaliu.“

Rundalės rūmų viduje galima susipažinti su aristokratiško gyvenimo kasdienybe, pavaikščioti po 40 lankytojams atvirų didikų kambarių, o už dvaro sienų laukia 10 ha. ploto prancūziškas parkas su fontanu, žaliais labirintais, vynuogių arkomis bei rožių sodu.

V. Klumbys pataria sustoti ir Rygoje – Latvijos sostinėje visada yra ką pamatyti ir aplankyti.

„Nesvarbu, ar tai pirmasis jūsų apsilankymas ar esate mieste buvę jau ne kartą, įdomybių Rygoje atrasite visada: automobilių entuziastas gali apsilankyti Rygos automobilių muziejuje, kuriame saugoma kolekcija apima transporto priemones nuo dviračių iki greičiausių bolidų ir yra didžiausia visame Baltijos jūros regione. Be to, muziejus pritaikytas ir vaikams, jie galės džiaugtis įvairiais interaktyviais eksponatais“, – pataria V. Klumbys.

Jeigu keliaujate su vaikais, jiems taip pat bus įdomu apsilankyti ir Rygos zoologijos sode. Norintys pamatyti miestą iš aukštai ir nebijantys laiptelių, gali užlipti į Rygos katedros bokštą, pasigėrėti miesto stogų panorama bei suskaičiuoti ant stogų tupinčius katinus.

Latvijos pajūrio keliais

V. Klumbys rekomenduoja kelionę tęsti važiuojant Latvijos pajūrio keliais – toks maršrutas ypač tinkamas norintiems pasidžiaugti Baltijos jūros pakrančių gamta: „Dažnas keliautojas sustoja Saulkrastuose ir lipa į Baltąją kopą – tai 18 m. aukščio kalva. Pasiekus jos viršūnę atsiveria vaizdas į Rygos jūros įlanką. Norintys dar pasportuoti, nuo Baltosios kopos gali leisti 4 km. paplūdimio taku, kurio gale pasieks Saulės tiltą“.

Pajūriu keliaujant link Estijos, būtina sustoti pakelės paplūdimyje ir pasigėrėti saulėlydžiu. Keliaujant į šiaurę paplūdimiai keičiasi, jie tampa akmenuotesni, siauresni, kai kur galima rasti ir labai didelių riedulių.

„Keliaujant Latvijos pajūriu neskubėkite pasiekti Estijos. Pajudėjus dar toliau į šiaurę, gamtos mylėtojams rekomenduojama apsilankyti prie Salacos upės – ją galima perplaukti baidarėmis. Upė ypatinga savo krantais: pakraštyje stūkso ryškios oranžinės spalvos sluoksninės uolienos, o vienoje vietoje susiformavęs į urvą panašus darinys, kurį įdomu pamatyti ir smagu įlįsti. Baidarėmis plaukiant link Latvijos vidurio uolienas iš lėto keičia miškai“, – pasakoja V. Klumbys.

Jau beveik pasiekus Estiją, rekomenduojama sustoti Salacgryvo miestelyje, kuriame kasmet vyksta Latvijos muzikos festivalis „Positivus Festival”. Ne sezono metu ten smagu pasivaikščioti, aplankyti miestelio uostą bei netoliese esantį „Mini Zoo Kuiviži”.

Nuo Estiją iki Švedijos

„Kirtę Estijos sieną maršruto nekeiskite, vis dar važiuokite pajūriu, kol pasieksite Pernu – Estijos turistų mėgstamą miestą, kurio senamiestyje pamatysite Mohr grūdų sandėlį – seniausią visame mieste išlikusį statinį, pastatytą XVII a. pabaigoje. Besidomintys architektūra taip pat dažnai aplanko barokinę Šv. Elžbietos bažnyčią ir Šv. Kotrynos cerkvę“, – pataria V. Klumbys.

Pernu puikiai pritaikytas pėstiesiems, pagrindinėse senamiesčio gatvėse mašinos net nevažinėja, todėl išmintinga po miestą pasivaikščioti pėsčiomis, apžiūrėti spalvotus centro pastatus bei įvairų gatvės meną, o vakare susipažinti su gyvybingu miesto naktiniu gyvenimu.

Aplankius Pernu, siūloma važiuoti į šiaurėje esantį Paldiski miestelį, iš kurio keltu galima keltis į Švedijos uostą Kapelskarą. „Kelionė truks apie 10 val. Per vieną naktį nuplauksite beveik 300 km. Kelte galėsite pailsėti po intensyvios kelionės automobiliu“, – sako Vaidas Klumbys

Kelionė per Švedijos pietus ir keltu namo

Pasiekus Švedijos uostą Kapelskarą, jau po valandos galima būti Stokholme, vienoje iš didžiausių ir seniausių Europos sostinių. „Pirmą kartą ten atvykusiems būtina pamatyti Drottninholm rūmus, kuriuose gyvena karališkoji šeima, Staddhuset rotušę, žymią savo mozaikų įmantrybėmis ir spalvomis. Miesto centre yra populiari vietinių gyventojų pramogų ir poilsio vieta – Djurgardeno sala, kurią galima pasiekti keltu arba autobusu. Žinių ištroškę kviečiami į Vazų dinastijos muziejų, taip pat apsilankyti grupės ABBA muziejuje“, – pataria V. Klumbys.

Apžiūrėjus Stokholmą, kelionę galima tęsti judant atgal į pietus, aplankant pakelėje esančius miestelius ir lankytinus objektus. Vienas iš jų yra Kalmaro miesto pilis – renesanso laikotarpio puošmena. Pilis pradėta statyti dar XII a., kuomet stiprus mūras buvo reikalingas apsaugoti miestus nuo piratų. XVI a. pilis buvo pertvarkyta ir įgavo savo dabartinę išvaizdą. Keliautojai, aplankę šią tvirtovę, gali pasigrožėti didikų menėmis, didelėmis pilies erdvėmis ir freskomis.

Iš Kalmaro miesto paprasta pasiekti Elando salą. Ši įspūdinga vieta didžiuojasi išsaugotos gamtos grožiu ir ilgaamže istorija, joje vyrauja akmenuoti paplūdimiai, seni miesteliai ir tūkstančio metų senumo vikingų gyvenimo liekanos.

Sugrįžus į žemyną rekomenduojama judėti link Karlshamno uosto, iš kurio plaukia keltai į Klaipėdą. „414 km atstumą į Klaipėdą keltas įveikia per vieną naktį. Tai puikus laikas prisiminti kelionės detales, kartu su bendrakeleiviais pasidžiaugti išgyvenimais ir nuotykiais, peržiūrėti padarytas nuotraukas ir pailsėti po intensyvios, bet įdomios kelionės“, – pataria V. Klumbys.