Aristokratiškoji popietės arbatos tradicija atgimsta – „instagramiškas“ patiekimas ir universalūs skoniai lemia, kad ši britų tradicija kėsinasi į šiuo metų dominuojančią vėlyvųjų pusryčių tendenciją. Žymus keliautojas, žurnalistas ir gero maisto mėgėjas Orijus Gasanovas tikina, kad tokios popietės arbatos rinkinių ragavo kelionėse Dubajuje ir Madeiroje, tačiau tai galėtų tapti puikia pikniko alternatyva ir čia, Lietuvoje. Kokius patiekalus ruošti ir kaip susikurti aristokratišką pikniką namuose?

„Popietės arbatos“ tradiciją Didžiojoje Britanijoje XIX amžiuje įtvirtino septintoji Bedfordo kunigaikštienė. Tuo metu pietūs buvo valgomi anksti, o vakarieniaujama labai vėlai, todėl popietė buvo išnaudojama gardiems sumuštiniams su arbata. Nors kurį laiką ši tradicija buvo užmiršta, situaciją pakeitė pandemija – namuose buvo švenčiama vis daugiau švenčių, todėl ši tradicija atgimė iš naujo. O. Gasanovas teigia, kad lietuviai sumuštinius mėgsta nemažiau nei britai, todėl tai galėtų prigyti ir mūsų šalyje.

„Anksčiau popietės arbatos tradicija buvo laikoma nuobodžia ir aristokratiška, tačiau pastaruoju metu kai kurie viešbučiai ir restoranai pradėjo keisti šį įsitikinimą, ieškodami naujoviškesnių ir patrauklesnių pateikimo būdų, įdomesnių interpretacijų. Klientai ieško patirčių, kurios yra instagramiškos, įdomios ir visiems prieinamos. Tai taip pat reiškia, kad popietės arbata pritraukia jaunesnę ir platesnę auditoriją nei anksčiau. Todėl aš siūlau išmėginti kiek kitokią popietės arbatėlės tradiciją, pasitelkiant skirtingų pasaulio šalių „Street food“ kepinius ir skirtingus priedus“, – teigia žymus keliautojas.

Kokie sumuštiniai?

Sumuštiniai – tai pagrindinis popietės arbatėlės elementas, be kurio ši tradicija yra neįsivaizduojama.

„Šių sumuštinių įdarai yra lengvi, proporcingi duonos kiekiui, elegantiški ir skoningi. Sviestas, tepamas sūris, majonezas su priedais – tai yra galimos užtepėlės sumuštiniams, kuriuose dažnai būna šviežių daržovių, tokių kaip ridikai, alyvuogės, agurkai, šparagai. Taip pat dominuoja įvairūs sūriai, rūkyta lašiša, vaisių džemas, kepta vištiena, žuvies pasta ir kiaušinių salotos“, – pasakoja keliautojas.

Duona – vienas esminių ingredientų, nuo kurio pasirinkimo priklauso ir viso pikniko sėkmė. Paprastai sumuštiniai ruošiami su duona be plutelės ar minkštomis bandelėmis. „Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius teigia, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į sumuštinių gamybos būdą.

„Tradiciškai šios tradicijos puoselėtojai renkasi šviesią sumuštinių duoną, kuriai nupjaunama plutelė. Tačiau galite rinktis ir kitus kepinius, kurie kietesnės plutelės neturi – poliarines duoneles ar brijošė bandeles. Taip pat svarbi ir paruošimo technika – rekomenduojama duonos riekeles patepti sviestu, kuris ne tik suteikia skonio, bet ir padeda išlaikyti įdarą duonoje. Be to, sviestas sukuria barjerą, kad duona nepermirktų nuo įdaro“, – teigia T. Aleknavičius.

Kaip gaminami tradiciniai angliški sumuštiniai?

„Arbatos sumuštiniai“ (angl. tea sandwitch) leidžia jūsų kūrybai pasireikšti, tačiau jei norite atsižvelgti ir į tradicijas, šie O. Gasanovo receptai nuves jus teisingu keliu.

1. Tikra klasika – sumuštiniai su agurkais

Sumuštinis su agurkais laikomas esminiu „arbatos sumuštiniu“. Jis gaminamas su šviesia duona, žolelėmis gardintu sviestu ir, žinoma, angliškaisiais trumpavaisiais agurkais. Šiuos sumuštinius galite ruošti dvigubus arba viengubus ir apvalius. Tokiu būdu jie gaminami su šviežiomis mėtomis.

„Aš siūlau truputį kitokią šio sumuštinio alternatyvą, naudojant „Street food“ poliarines duoneles. Pertepimui naudoju sviestą su daug smulkintų žolelių – mėtos, kalendros, krapų, laiškinių česnakų arba svogūnų. Ant viršaus dėlioju plonai pjaustytus šviežio rauginimo agurkėlius, pabarstau mėtų lapeliais arba bazilikais“, – teigia žymus keliautojas.

Anot O. Gasanovo, nors švediškosios poliarinės duonelės su britų aristokratais daug bendro neturi, jos stebėtinai tinka šiuose sumuštiniuose, nes nereikia vargintis dėl nupjaustytų duonos plutos kraštelių.

„Poliarinė duona yra minkšta, tačiau šiek tiek tvirtesnė, negu įprasta sumuštinių duona. Ji turi lengvai salstelėjusį avižų skonį ir malonią tekstūrą. Be to, ji neturi kietos plutos, kurią sunku kramtyti. Tuo pat metu ji nesugeria per daug skysčių ir, gavusi drėgmės, netampa vientisa „koše“, išlaiko savo formą, todėl puikiai tinka pikniko sumuštiniams“, – priduria duonos ekspertas.

2. Populiarusis kumpio ir sūrio sumuštinis

Sumuštinis su kumpiu, sūriu ir marinuotomis daržovėmis arba čatniu – tai dar vienas klasikinis britų sumuštinis. Duonos riekelės visada tepamos sviestu, o dėl gaivumo gali atsirasti ir salotų ar gražgarsčių.

„Sakoma, kad šis sumuštinis – vienas populiariausių visoje Didžiojoje Britanijoje. Tokie žymūs šefai kaip Jamie Oliveris ar Antony Worrallasas Thompsonas sukūrė savo šio sumuštinio versijas. Aš taip pat siūlau savo versiją, kuriai naudojau brijošę mėsainio bandelę „Street food“, kuri puikiai tinka aristokratiškam piknikui gamtoje. Ji jau perpjauta ir paruošta naudojimui, o salstelėjęs skonis puikiai dera šiame sumuštinyje. Apatiniam pertepimui naudojau česnakinį majonezą, tuomet kalakutienos kumpį, čederio sūrį, ant viršaus dėjau svogūnų džemą, galiausiai – salotos lapą. Papildomam gaivumui galima įdėti obuolio, pomidoro ar agurko riekelę“, – sako O. Gasanovas.

3. Saldi versija – britiškosios bandelės desertui

Žymiosios angliškos bandelės „scones“ arbatėlės metu dažniausiai tarnauja saldžiajai daliai. Nors anksčiau šie paplotėliai buvo kepami ant keptuvės ir gaminami iš avižų, šiandien jie tradiciškai gaminami iš kvietinių miltų, sviesto, pieno, cukraus ir kiaušinių.

„Sakoma, kad „scones“ atsirado Škotijoje 1500-ųjų pradžioje. Šios bandelės siejamos su „likimo akmeniu“ (angl. Stone of Destiny), kur anksčiau buvo karūnuoti Škotijos karaliai. Škotijoje šios bandelės buvo kepamos iš avižų, todėl ir aš savajai versijai pasirinkau plėšomas „Street food“ avižines bandeles. Jas pertepame grietine arba jogurtu, tada dedame riešutų sviesto. Išklojame plonai pjaustytus bananus, ant jų dedame aviečių uogienės. Tinka tiek ruošti namuose, tiek gamtoje. Nesudėtinga, gaivu ir vasariška, o svarbiausia – aristokratiška“, – teigia O. Gasanovas.