Dalis žmonių baiminasi pradėti kaupti pensijai papildomai, nes nesijaučia saugūs dėl savo darbo vietos ir pajamų stabilumo – kam kaupti ateičiai, jeigu nėra aiški dabartis? Tokios baimės ir abejonės neturėtų tapti kliūtimi papildomam kaupimui, suteikiančiam galimybę turėti didesnes pajamas sulaukus pensinio amžiaus, sako UAB „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė. Ji paaiškina, kas atsitinka su įmokomis į pensijų fondus netekus darbo arba sumažėjus pajamoms.

„Natūralu, kad žmonės, šiuo metu nesijaučiantys finansiškai saugiai, tikriausiai bus linkę pirmiausia pasirūpinti dabartimi ir tik po to rūpintis ateitimi, kuri atrodo dar tolima. Vis dėlto, kad ir mažais žingsniais pradėti rūpintis oria senatve niekada nėra per anksti, o, iškilus finansiniams sunkumams, priklausomai nuo pensijų kaupimo pakopos ir įmokų mokėjimo sąlygų, pastarosios gali būti sustabdytos“, – pažymi L. Načajienė.

Antros pakopos įmokos sustoja automatiškai

Kai pensijai kaupiantis asmuo netenka darbo ar kitų pajamų, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, įmokų mokėjimas antroje pakopoje yra sustabdomas iš karto – nieko daryti ar kur nors kreiptis papildomai nereikia.

„Taip yra todėl, kad kasmėnesinės įmokos į antros pakopos pensijų fondą susideda iš dviejų dalių: 3 proc. (arba kiek mažiau, jei asmuo pasirinko laipsniškai didinti įmokų dydį) nuo gaunamo atlyginimo ir valstybės pridedamų 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo. Minėtus 3 proc. į pensijų fondą perveda darbdavys, tad netekus pajamų įmokos tiesiog nėra mokamos. Be to, dėl tos pačios priežasties pensijų įmokos į antros pakopos fondą nėra skaičiuojamos nuo „Sodros“ mokamų ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų ar Užimtumo tarnybos mokamų darbo paieškos išmokų, nes jos nėra laikomos darbo pajamomis“, – paaiškina L. Načajienė.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir gaunant pastovias pajamas per visą kaupimo laikotarpį galima padaryti 12 mėnesių kaupimo pertrauką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai lėšos žmogui laikinai reikalingos kitoms reikmėms. Ši pertrauka gali būti panaudojama bet kada, net ir dalimis po keletą mėnesių, kol bus išnaudotas visas 12 mėnesių limitas.

Įmokas trečioje pensijų kaupimo pakopoje galima stabdyti bet kada

Kalbėdama apie dalyvavimą trečioje pensijų kaupimo pakopoje, L. Načajienė primena, kad toks lėšų investavimas pensijai yra visiškai savanoriškas. Dėl šios priežasties kaupiama suma visada priklauso nuo paties asmens finansinių tikslų ir galimybių.

„Dalyvaujantieji trečioje pakopoje patys nusprendžia, kaip dažnai ir kokią pinigų sumą jie investuoja savo pensijai. Taip pat jie savo nuožiūra gali didinti ir mažinti atliekamas įmokas, todėl netekus darbo ir stabilių pajamų, galima sustabdyti įmokų mokėjimą, neribojant laikotarpio. Vis dėlto, reikėtų turėti omenyje, kad ilgam sustabdžius įmokų pervedimą ir tikintis finansinės naudos tik iš investicinio prieaugio, galite likti nusivylę galutiniu rezultatu“, – pažymi pensijų ekspertė.

Pradėjus darbo santykius svarbu vėl pasirūpinti pensija

UAB „Luminor investicijų valdymo“ ekspertė teigia, kad sugrįžusiems į darbo rinką ir norintiems senatvėje nepajusti didelio gyvenimo kokybės pokyčio, kai iki tol gautą uždarbį pakeis senatvės pensija, papildomą kaupimą trečioje pakopoje siūloma atnaujinti. Antroje pakopoje jis atsinaujins automatiškai. Pagal Užimtumo tarnybos skelbiamų statistinių rodiklių 2021 m. liepos mėnesio (imtinai) duomenis, tai aktualu 226,3 tūkst. žmonių, kurie Lietuvoje liepos mėnesį ieškojo darbo.

„Šis skaičius leidžia įvertinti, kiek Lietuvoje yra į darbo rinką kol kas neįsitraukusių ar oficialiai joje nedalyvaujančių gyventojų, kurie šiuo metu taip pat negali kaupti oriai senatvei. Visgi praktika rodo, kad dalis žmonių atnaujinti ar net pradėti papildomo kaupimo pensijai neskuba, nes netiksliai įvertina, kiek daug metų joje jie potencialiai praleis. Lietuvoje į pensiją išėję vyrai vidutiniškai dar gyvena 14,5 metų, o moterys – net 19,7 metų, rodo Europos Sąjungos statistikos biuro „Eurostat“ 2020 metų (imtinai) duomenys. Šiam gana ilgam laikotarpiui siūloma ruoštis iš anksto“, – pataria L. Načajienė.

Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, 2018 metais (imtinai) Lietuvoje senjorams mokama „Sodros“ senatvės pensija siekė vos 31 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Kita vertus, finansų ekspertai žmonėms, norintiems gauti orią pensiją, rekomenduoja užsitikrinti bent 70–80 proc. iki pensijos buvusių mėnesio pajamų siekiančias išmokas. Tai padaryti gali padėti papildomas kaupimas antroje ir trečioje pakopose. Nors savanoriškas kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika, tačiau kuo ilgiau ir reguliariau žmogus kaupia ateičiai, tuo labiau tai gali sušvelninti trumpalaikių rinkos svyravimų įtaką investicinei grąžai.

Kaupdamas pensijų fonduose patiri investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, gali atgauti mažiau negu investavai. Jei į finansines priemones investuojama užsienio valiuta, valiutos keitimo kurso pokyčiai gali turėti įtakos investicijų grąžai. „Luminor investicijų valdymas“ investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdamas sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažink su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais.