Vasara – pagundų pilnas metas. O atostogaujantys vaikai gali sugalvoti begalę būdų, kur ir kaip leisti sutaupytus kišenpinigius. Todėl finansinių technologijų tyrėjas, dėstytojas dr. Tomas Mendelsonas teigia, kad būtent dabar verta skirti daugiau dėmesio vaikų finansiniam raštingumui ugdyti. Jis siūlo atkreipti dėmesį į penkis patarimus, kurie augančiai kartai padės geriau valdyti pinigus ir tikslingai formuoti lūkesčius.

„Per atostogas su tėvais ar seneliais nuosekliai išugdyti finansų valdymo įgūdžiai vaikams suteiks daugiau pasitikėjimo prasidėjus naujiems mokslo metams – jie galės priimti atsakingus, geriau pasvertus sprendimus“, – įsitikinęs dr. T. Mendelsonas.

Kartu su vaikais planuokite atostogas. Anot jo, atostogų biudžeto sudarymas vaikams puikiai atskleis, kiek kainuoja įvairios pramogos, transportas, maistas, apgyvendinimas. O svarbiausia, jie pamatys, kad visa atostogų kaina – tai daugybės skirtingų kaštų suma. Galbūt vaikai turės pasiūlymų, kuriuos kaštus galima sumažinti, neatsisakant atostogų malonumų?

„Taip pat verta aptarti ir sudaryti asmeninį vaiko atostogų biudžetą, paaiškinti jo įtaką visam šeimos išlaidų planui. Kartu nustatykite konkrečią sumą ir leiskite vaikui rinktis, kaip ją panaudoti. Vėliau šį principą galėsite pritaikyti ir sudarydami grįžimo į mokyklą biudžetą“, – pataria dr. T. Mendelsonas.

Sukurkite galimybių užsidirbti. Galbūt pirmasis jūsų uždarbis vaikystėje buvo atlygis už kibirą priskintų uogų ar nuravėtą lysvę? Būtinai papasakokite apie tai savo vaikams. Užduokite klausimą, kokius darbus ir galimybes rinktųsi jie – kam galėtų skirti dalį laisvo laiko per atostogas.

„Aplink visada atsiras žmonių, kuriems vasarą trūksta pagalbos ir darbo rankų. Susitarkite dėl konkrečių sąlygų, kad abi pusės galėtų laikytis įsipareigojimų. Vaikams tai leis pajusti savo darbo vertę ir mokys disciplinos“, – teigia finansinių technologijų tyrėjas ir priduria, kad atžaloms galima skirti atlygį ir už savanorystės veiklas, kurios tuo pačiu išplės akiratį ir pagausins pažinčių.

Išlaikykite kišenpinigių rutiną. Ar per vasarą jūsų vaikas taupė pinigus, kad galėtų įsigyti trokštamą daiktą? Galbūt pavyko sutaupyti net daugiau negu įprastai per mokslo metų mėnesį?

„Vasara nėra „pinigų atostogų“ laikas. Kita vertus, kišenpinigiai neturi numalšinti noro užsidirbti pačiam, įgyti savarankiškumo ir atsakomybės“, – pastebi pašnekovas.

Dr. T. Mendelsonas sako, jog per atostogas svarbu išlaikyti kišenpinigių tęstinumą – duoti vaikams pinigų, tik peržiūrėti jų sumą, kad atitiktų vasaros poreikius: „Tarkime, dalį pinigų moksleiviai gaudavo pietums mokykloje, tai vasarą šią sumą galima apkarpyti. Vis dėlto vaikams turi likti pajamų, kad jie turėtų galimybę toliau planuoti savo išlaidas ir pirkinius.“

Nuoseklumas formuoja elgesio rutiną, taip pat leidžia prognozuoti, apskaičiuoti ir planuoti būsimas įplaukas.

Iškelkite taupymo tikslą. „Kai vaikas gauna nuolatines pajamas ir mato išlaidas, jam nesunku apskaičiuoti, kiek laiko prireiks sutaupyti tam tikrai pinigų sumai. Jeigu taupyti prireiks labai ilgai, taupymo tikslas gali pasirodyti labai tolimas ir nerealus, o tai susilpnins motyvaciją“, – dėsto dr. Tomas Mendelsonas. Kita vertus, jis pataria kartu ieškoti naujų galimybių ir patirčių, kurios parodytų, kaip galima atrasti papildomų pajamų šaltinių, pavyzdžiui, pasisiūlyti kaimynams per jų atostogas pasirūpinti namuose likusiais augintiniais ar palaistyti daržą, gėlyną.

Beje, anot pašnekovo, verta žinoti, kad didelę dalį vaikų taupyti stipriai motyvuoja išankstinis tėvų įsipareigojimas sutaupytą sumą padvigubinti.

Paskatinkite vaiką investuoti. Vienas iš gero finansinio raštingumo rezultatų – gebėjimas protingai įdarbinti pinigus, kad jie generuotų grąžą ir nenuvertėtų. Vienas iš paprasčiausių būdų – išbandyti indėlio funkciją „Poklet“ programėlėje: vaikai įdeda pinigų atitinkamam laikotarpiui, o tėvai savo nuožiūra nustato savaitines palūkanas, kurias jų atžalos numatytą laikotarpį gauna už „indėlį“. Tai – pirmas žingsnis investavimo link.

„Supažindinkite vaiką su pasiūlos ir paklausos dėsniais, kartu pamąstykite, kokių produktų vasarą yra gausu, o rudenį ar žiemą – nebelieka. Pavyzdžiui, liepų žiedai, kuriuos galima išdžiovinti ir paversti vaistine arbata. Per liepų žydėjimą vasarą jų būna apstu, o žiemą, kai siaučia peršalimo virusai, šios arbatos poreikis išauga, tad galima sėkmingai ją realizuoti, – kalba dr. T. Mendelsonas, – Arba tiesiog paraginkite vaiką turguje nusipirkti mėlynių, jas užšaldyti, nes rugsėjo pirmąją už uogas įsipareigojate sumokėti dvigubai didesnę kainą.“

T. Mendelsono teigimu, diskusijos su vaikais apie produktus, į kuriuos verta investuoti, yra puiki proto ir kūrybiškumo mankšta. Taip jau pirmose klasėse atžalos gali išmokti suvokti, kurių produktų ir paslaugų vertė auga, o kurių – mažėja, kokią įtaką kainai gali turėti sezoniškumas, gražus įpakavimas ar reklama.

„Pažaiskite žaidimą – stebėkite daiktus ar reiškinius ir paspėliokite, kiek tai gali kainuoti. Kiek kainuoja ledai parduotuvėje, o kiek – kavinėje? Pabandykite išsiaiškinti, pasidalyti mintimis, kodėl to paties produkto kainos skiriasi“, – siūlo pašnekovas. Pasak jo, pokalbiai apie investavimą ir taupymo tikslų aptarimas padeda vaikams sąmoningai valdyti išteklius, susilaikyti nuo spontaniškų pirkinių, analizuoti poreikius.