Kasmet į II pakopos pensijų sistemą automatiškai įtraukiama kelios dešimtys tūkstančių darbingo amžiaus šalies gyventojų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nauji dalyviai turi galimybę nukelti kaupimo pradžią 3 metams. Ir nors kelis dešimtmečius trunkančiame kaupimo procese tai neatrodo kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau ilgalaikė tokio sprendimo kaina daugeliui gali tapti nemaloniu siurprizu.

Prieš kelerius metus įgyvendinus II pakopos pensijų reformą buvo numatytas automatinis visų darbingo amžiaus gyventojų įtraukimas į šią sistemą. Automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus, kol potencialiam pensijų fondų dalyviui sukanka 40 metų. Kiekvienam naujai į kaupimą II pensijų pakopoje įtrauktam gyventojui numatyta galimybė jį nukelti bent trejų metų laikotarpiui, paaiškina Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Kuo žmogus jaunesnis, tuo toks pasirinkimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patrauklesnis: iki išėjimo į pensiją dar likę bent trys dešimtmečiai, be to, jauno ir patirties dar nespėjusio sukaupti darbuotojo pajamos neprilygsta labiau patyrusio specialisto pajamoms.

Atitinkamai gali skirtis ir įmokos nuo jų atlyginimų, pavyzdžiui, nuo 20-30 eurų šiuo metu iki 100 eurų ar didesnės įmokos po 5-10 metų. Taip gali susidaryti įspūdis, kad laikiną kaupimo sustabdymą nesunkiai bus galima padengti ateityje, kai bus patenkinti svarbesni šiandienos poreikiai ir išaugs gaunamos pajamos.

Vis dėlto praktika rodo, kad „svarbesnių poreikių“ atsiranda nuolat, kuriuos norėsime patenkinti čia ir dabar vietoje kaupimo savo senatvei, kuri dar tolimoje ateityje. Tuo metu net ir didesnė vėliau į pensijų fondą pervedama suma gali nepadėti atsverti dėl kaupiamų palūkanų efekto susidarančio praradimo. Tad sprendimas atidėti kaupimą keleriems metams sumažina pensijai kaupiamą finansinį rezervą dviem atžvilgiais.

Vietoje kaupimo vartojimui skiriamos lėšos − mažesnės

Šiuo metu vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo ir II pensijų pakopoje pradėjusio kaupti šalies gyventojo lėšos turėtų vidutiniškai padidėti apie 630 eurų. Apie 60 proc. šios sumos sudaro asmens tiesioginės įmokos nuo jo atlyginimo, likusius maždaug 40 proc. – paskata iš valstybės biudžeto ir investicinis lėšų prieaugis.

Sustabdęs kaupimą, pensijų fondo dalyvis per metus turėtų vidutiniškai apie 360 eurų daugiau pajamų, kurias galėtų nukreipti kitam tikslui. Tačiau iš karto būtų prarandama maždaug 270 eurų lėšų valstybės skatinamosios įmokos ir investicinės grąžos pavidalu. Tiesioginė trejų metų kaupimo pauzės kaina – apie 810 eurų.

Verta pažymėti, kad iš valstybės biudžeto skiriama parama kaupiantiesiems II pensijų pakopoje priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio ir kasmet yra linkusi padidėti, atsižvelgiant į jo pokytį. Sustabdžius kaupimą šiuo metu, praradimai dėl negautų lėšų į II pensijų pakopą per trejus ateinančius metus greičiausiai bus dar šiek tiek didesni.

Ilgalaikės pasekmės – sukaupta suma mažės 10 tūkst. eurų

Ilgalaikėje kaupimo pensijai perspektyvoje 810 eurų gali atrodyti kaip ne itin reikšminga suma. Pavyzdžiui, gaunant vidutinį atlyginimą ir kaupiant II pensijų pakopoje bent 30 metų su vidutine 6 proc. metine grąža, per visą laikotarpį, tikėtina, bus sukaupta apie 50 tūkst. eurų siekianti suma.

Tačiau kas atsitinka, jei kaupimą atidedame, o mūsų kaupimo laikotarpis sutrumpėja iki 27-erių metų? Skaičiavimai rodo, kad esant tokioms pačioms prielaidoms ir tik 3 metais trumpesniam laikotarpiui, sukaupta suma turėtų sudaryti apie 40 tūkst. eurų. Toks skirtumas susidaro dėl kaupiamojo palūkanų efekto, kuris lemia, kad net ir nedidelių sumų investicijos per ilgą laiką atneša reikšmingą finansinį efektą.

Vadinasi, sustabdydami kaupimą trejiems metams, kol esame jauni, per šį laikotarpį gausime maždaug 1,1 tūkst. eurų daugiau pajamų, tačiau tiesiogiai neteksime daugiau kaip 810 eurų, o bendras praradimas per ilgą kaupimo laikotarpį gali sudaryti apie 10 tūkst. eurų.

Aišku, kiekvieno kaupiančiojo situacija skirtinga ir kartais sprendimas atidėti kaupimą gali būti pagrįstas. Be to, kompensuoti ilgalaikius praradimus galima ir per papildomas įmokas į II pensijų pakopos fondus. Tiesa, šiuo atveju, norėdami kompensuoti praradimą, savo tiesiogines įmokas turėtume padidinti 40 proc., tai yra, vietoje 30 eurų mokėti 42 eurus per mėnesį ir tą daryti visą laikotarpį, kas bendrai „kainuotų“ apie 3,9 tūkst. eurų.

Todėl pauzės kaina per pirmuosius du kaupimo pensijai dešimtmečius yra kur kas didesnė negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Dėl to priimant sprendimą svarbu atsižvelgti ne tik į trumpalaikes, bet ir ilgalaikes finansines pasekmes bei šiandieninių sprendimų kainą mūsų ateities finansinei gerovei.