Dažnai, vos radę malonesnį užsiėmimą, neskubius reikalus paliekame vėlesniam laikui. Tuomet jie kaupiasi, o bandant suspėti juos atlikti tenka lieti devynis prakaitus. Kaip ištrūkti iš šio užburto rato?

Mokslininkai teigia, kad atidėliodami vengiame užduočių, kurios mums siejasi su nemaloniomis emocijomis. Palikę jas vėlesniam laikui, imame justi kaltę ir gėdą, tačiau ir toliau nesiimame veiksmų. Gera žinia ta, kad su atidėliojimu galima kovoti, net jei atrodo, kad su savimi nieko negalime padaryti.

Išsiaiškinkite priežastį

Kovoje su noru atidėlioti svarbu suprasti, kokios yra jo priežastys. Jas išsiaiškinę galėsite atsekti savo minčių eigą ir analizuoti veiksmus, o tai padės laiku imtis reikiamų priemonių. Pavyzdžiui, nenoras imtis vieno ar kito darbo labai dažnai būna susijęs su perfekcionizmu: žmogus gali taip bijoti, jog užduoties nepavyks atlikti tobulai, kad jos nė nepradės. Arba vilkins iki paskutinio, bandydamas darbą vis koreguoti, taisyti ir stengdamasis pagerinti rezultatą. Dar viena paplitusi atidėliojimo priežastis – mes tiesiog negalvojame apie savo veiksmų padarinius. Mums atrodo, kad nėra dėl ko jaudintis, juk „dar yra laiko“. Tokiu atveju naudinga atminti, kad neveiklumas taip pat kainuoja, o laikas eina ir galiausiai darbą vis tiek turėsime atlikti.

Susikurkite veiksmų planą

Kartais užduotis atrodo tokia neaprėpiama ir nesuprantama, kad tai mus kone paralyžiuoja. Suvaldyti emocijas padės užduoties padalijimas į mažesnius etapus – taip abstrakčios apimties užduotis virs konkrečių veiksmų rinkiniu. Be abejo, abstrakti užduotis visuomet atrodo sunkesnė, tad verta pagalvoti, ką konkrečiai ir kokia seka reikia daryti. Tai padės ir geriau susiplanuoti laiką: galima apgalvoti, kiek jo prireiks vienam ar kitam veiksmui, ir kiekvienam iš jų nustatyti galutinį atlikimo terminą. Pavyzdžiui, jei reikia parašyti referatą ar ilgą darbo ataskaitą, pradėkite nuo darbo dalies, kuri jums atrodo paprasčiausia ir aiškiausia. Įvykdę kad ir visai nedidelę užduotėlę, iškart pajusite didesnį pasitikėjimą savo jėgomis.

Kovokite su nuoboduliu

Neretai sunku imtis darbo vien todėl, kad jis atrodo itin nuobodus. Monotoniškas ir mechaniškas užduotis, kurias galima atlikti automatiškai, lengviau vykdyti klausantis mėgstamos muzikos ar žiūrint filmą. Žinoma, tokiu atveju svarbu stebėti, kad jūsų veiksmai nekenktų darbo kokybei ir būtų produktyvūs. Atlikti nuobodų darbą, nuo kurio negalite išsisukti, gali padėti ir toks dalykas: nusibrėžkite laiko tarpą, pavyzdžiui, 20 min., ir tuo metu nedarykite nieko kita, išskyrus darbą. Po to leiskite sau truputį pailsėti (išeikite pasivaikščioti, paskaitykite, užkąskite). Pamatysite, kaip per kelis tokius etapus įvykdysite ir nuobodžiausią užduotį. O jei nesiblaškysite, tai padarysite dar ir itin greitai.

Atsikratykite išorinių dirgiklių

Būna ir taip, kad foninė muzika ar kiti išorės dirgikliai stipriai trukdo sutelkti dėmesį į darbą. Vadovaukitės savo pojūčiais: jeigu jums geriau dirbti prietemoje, drąsiai užtraukite užuolaidą, jeigu jums reikia visiškos tylos, pasitelkite ausų kištukus ar visus garsus izoliuojančias ausines. Jei dirbate namuose, paprašykite namiškių kurį laiką jūsų netrukdyti. Beje, dirbdami visai nesąmoningai galime nukreipti dėmesį į kitus dirgiklius. Tad jei turite atlikti kokį nors skubų darbą, verta išjungti socialinių tinklų, telefono pranešimų garsą ir tą laiką netikrinti elektroninio pašto.

Tiesiog pradėkite veikti

Jei nesiimate darbo todėl, kad bijote jį atlikti netobulai, pats naudingiausias patarimas – tiesiog pradėkite veikti. Net jei ką nors atliksite ne be priekaištų, svarbiausia, kad jau būsite pradėjęs. Tad ir su kiekvienu kitu žingsniu augs pasitikėjimas, kad užduotį tikrai galite užbaigti. O kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau laiko turėsite darbui ir klaidoms taisyti, taigi pirminį variantą tikrai dar galėsite patobulinti. Jeigu jums atrodo, kad darbo savarankiškai nepadarysite, ar nežinote, nuo ko pradėti, nesidrovėkite paprašyti kolegų pagalbos ar patarimo. Galbūt tai ne visuomet malonu, tačiau suteiks žymiai daugiau naudos nei atidėliojimas.

Nebūkite atpirkimo ožys

Kai atidėliojame kokį nors darbą, save verčiame atpirkimo ožiu. „Rytoj būsiu energingesnis“, „Kitą savaitę turėsiu daugiau laiko“ ir t. t. Deja, realybė dažniausiai daro savo: papildomo laiko ir jėgų neatsiranda nei kitą dieną, nei kitą savaitę, o mes vis ieškome pasiteisinimų. Vertėtų suprasti, kad atsakingi už savo darbus esame jau šiandien. Jei sutinkate su šiuo teiginiu, pagalvokite, kaip galėtumėte kitaip organizuoti savo darbą, kad pagaliau turėtumėte laiko vykdyti toms užduotims, kurias įprastai vis atidėliojate.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.