Nuotolinis darbas ir populiarėjančios darbostogos leidžia darbo vietą perkelti ne tik į sodybas ar pajūrį, bet ir bet kurią pasaulio vietą, kur yra interneto ryšys. Elektroninėje erdvėje pirkdami ir atlikdami mokėjimus vartotojai neišvengiamai susiduria su bandymais sukčiauti, kurių laiku neatpažinus galima skaudžiai nukentėti.

„Pasiūlymai, kurie skamba per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai yra sukčiavimas“, — seną tiesą primena mokėjimų ekspertas, finansinių technologijų bendrovės „ConnectPay“ vadovas Marius Galdikas, kuris pasidalijo keliomis įžvalgomis, kaip saugiau atlikti mokėjimus perkant internetu.

Grynųjų pinigų perlaidos — tik tarp artimųjų

Atliekant pirkimo-pardavimo veiksmus, mokėjimų ekspertas pataria atsargiai vertinti siūlymus sumokėti už pirkinį grynųjų pinigų perlaidomis.

„Grynųjų pinigų perlaidos tinkamos siųsti pinigus tarp artimųjų, bet ne vykdyti pirkimo-pardavimo finansines operacijas. Naudojantis tokiomis perlaidomis kaip vienas iš privalumų įvardijamas nebūtinumas turėti sąskaitą finansinėje institucijoje, tačiau tokiu būdu pinigų gavėjas gali būti neatsekamas, o pinigus pervedantis asmuo — mažiau apsaugotas“, — įspėja M. Galdikas.

Ekspertas pataria atsargiai vertinti ir prašymus sumokėti per tarpininkus, trečiąsias šalis. Visada saugiausia atlikti mokėjimus internetu į sąskaitą, kai galima aiškiai matyti, kam yra pervedami pinigai.

Netikras parduotuves išduoda ir prašomas atsiskaitymo būdas

Netikros elektroninės parduotuvės dažnai niekuo nesiskiria nuo tikrų, kartais gali būti netgi gražesnės. Jos gali naudoti tikrų prekių ženklų logotipus ir tikrų populiarių prekių nuotraukas, tik prekės parduodamos už kur kas mažesnę kainą, ir tai turėtų būti pirmasis įspėjimas sunerimti.

Negalima pasitikėti el. parduotuve vien todėl, kad ji reklamuojama socialiniuose tinkluose. Kuriant netikras parduotuves šiuo metu aktyviai naudojamasi ir socialiniais tinklais, kur tokios „parduotuvės“ atidaromos trumpam, kad greitai parduotų žinomų prekės ženklų padirbinius ir dingtų be pėdsakų, palikusios daugybę apgautų pirkėjų. Kaip nesuklysti ir savo pinigų neatiduoti sukčiams už pirkinį, kurio greičiausiai niekada nesulauksite?

„Netikras parduotuves išduoda ir prašomas atsiskaitymo būdas. Elektroninė parduotuvė turi sudaryti galimybę atsiskaityti saugiais mokėjimo būdais — atliekant saugius mokėjimus internetu, naudojantis mokėjimo inicijavimo paslauga arba banko kortelėmis. Mokėjimai banko kortelėmis turi papildomą apsaugą. Pagal tarptautinių mokėjimų kortelių organizacijų taisykles, jeigu, atsiskaitant mokėjimo kortele, klientas būna apgautas, pavyzdžiui, pinigai nuskaičiuojami be jo žinios, jis gali kreiptis į kortelės leidėją dėl pinigų grąžinimo paslaugos pritaikymo mokėjimo operacijai ir prašyti grąžinti nuskaičiuotas lėšas į savo sąskaitą“, — sako M. Galdikas.

Pasak jo, jeigu už prekes prašoma mokėti paprastu bankiniu pavedimu arba tarptautine pinigų perlaida, tokioje parduotuvėje geriau nepirkti.

Mokėjimų ekspertas primena ir kitus požymius, kurie el. parduotuvėje gali sukelti įtarimų. Pavyzdžiui, visada verta patikrinti, ar parduotuvė turi SSL sertifikatą, kuris užšifruoja tarp kliento ir el. parduotuvės serverio siunčiamą informaciją, kad niekas negalėtų nuskaityti kliento duomenų, ir užtikrina, kad svetainė ar el. parduotuvė nėra naudojama sukčiavimo tikslais. SSL sertifikato buvimą parodo internetinio adreso pradžioje esantis užrašas „https://“ (o ne „http://“) bei šalia internetinio adreso esanti spynos ikonėlė.

Įtartinai atrodo, jei pardavėjas apie save pateikia itin mažai informacijos, nenurodo adreso, telefono numerio, oficialaus el. pašto adreso, jei su pardavėju galima susisiekti tik užpildant kontaktų formą svetainėje, taip pat jeigu el. parduotuvė neturi privatumo politikos ir prekių grąžinimo taisyklių.

Asmens duomenų tik tiek, kiek būtina

Jautrių duomenų išviliojimas nėra naujas apgavystės būdas, tačiau pandemijos padiktuotas elektroninės komercijos bumas suteikia jam antrą kvėpavimą.

„Jeigu prašoma pernelyg daug asmens duomenų, tai yra ženklas, kad kažkas negerai, — sako M. Galdikas. — Dėmesį reiktų atkreipti į atvejus, kai pardavėjas spaudžia, skubina, reikalauja „atnaujinti“ informaciją, pateikti savo asmens kodą, banko sąskaitos numerį ir kitus jautrius ir pirkimui nereikalingus duomenis.“