Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas – ne tik svarstant, kokią studijų programą pasirinkti, bet ir nerimaujant, kaip teisingai užpildyti stojimų prašymus, į ką atkreipti dėmesį bei kokių datų negalima praleisti. Juo labiau, kad įprastai kasmet turime vieną kitą naujovę“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė. Tad ką šiemet būtina žinoti?

Iš ko susidės stojamasis balas?

Šiemet vėl nuogąstaujama, kad nuotolinis mokymasis gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, todėl stojimo kartelės valstybiniu mastu nuspręsta nedidinti. „Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose minimalus konkursinis balas išlieka 5,4. Bet tai nėra vienintelė sąlyga – norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas reikia bent 16 balų išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Svarbus bus ir bendras dalykų vidurkis“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Stojant į aukštąsias mokyklas 2021 m. atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių 5 privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis bus ne mažesnis negu 7.

„Reikalingų konkursiniam balui apskaičiuoti mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi ir priklauso nuo studijų programos, į kurią norima stoti. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Pavyzdžiui, stojant į technologinius ar inžinerinius mokslus svarbesnės gali būti matematika, informacinės technologijos, fizika, chemija, o renkantis socialinius ar humanitarinius – istorija, lietuvių kalba ir literatūra,“, – akcentuoja specialistė.

Tiesa, tokie reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą, bet pasiekę minimalų konkursinį balą.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad papildomi balai pridedami kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu, taip pat turintiems ne žemesnį nei 9 brandos darbo įvertinimą (pirmojo ar antrojo dalyko), atlikusiems ilgalaikę savanorystę, baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą.

Ką svarbu atlikti per bendrąjį priėmimo etapą?

Bendrasis priėmimas prasidės birželio 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio 5 d. D. Ulinskaitė atkreipia dėmesį, kad prašymai turi būti pildomi, teikiami ir koreguojami tik internetu per LAMA BPO sistemą.

„Abiturientams patariu rinktis studijas ir karjeros kelią pagal tai, kas jiems yra įdomu. Pildant prašymą galima įrašyti iki 9 pageidaujamų studijų programų. Pagal tokius prioritetus siūlau pildyti ir stojimų lentelę – svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas nuo labiausiai norimos iki mažiausiai pageidaujamos. Net jei abiturientas yra nusprendęs, kur ir ką norėtų studijuoti, labai siūlau pasidomėti ir giminingomis, panašios srities studijų programomis“, – pataria D. Ulinskaitė.

Pildant prašymą būtina atkreipti dėmesį į studijų finansavimo formas: valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą (VNF) ir valstybės nefinansuojamą su stipendija (VNF/ST). „Jei norima stoti tik į finansuojamas vietas, aukščiau reikėtų rašyti VF ir VNF/ST studijas. Jei į norimą programą vykdomas VNF/ST priėmimas, reikia žinoti, kad tokiu būdu bus ne šiaip mokama stipendija, o ji bus skiriama tokio dydžio, kad padengtų norminę studijų kainą. Kitaip sakant, mokėti už studijas nereikės, jei aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos atitinka LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas normines studijų kainas“, – akcentuoja specialistė.

Kai kurių studijų programos reikalauja stojamųjų egzaminų. „Pildant prašymą į tas studijų programas, kurioms reikalingi stojamieji egzaminai ar testai, iš karto pateikiamas tvarkaraštis, kada ir kur reikia į tuos egzaminus atvykti. Pavyzdžiui, Vilnius Tech renkantis orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą ar architektūrą bei kraštovaizdžio architektūrą reikalingas stojamasis egzaminas, testai. Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 2 d., tačiau priklausomai nuo egzaminų ar testų – jie gali vykti tik vieną konkrečią dieną, tad svarbu nepavėluoti įtraukti programą į savo stojimo prašymą. Tad stojantiesiems rekomenduoju kuo anksčiau užsiregistruoti LAMA BPO informacinėje sistemoje ir pateikti stojimo prašymą, kad laiku sužinotų apie egzaminų datas ir nebūtų per vėlu juose sudalyvauti“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Kvietimai studijuoti bus paskelbiami rugpjūčio 9 dieną. Sutartį sudaryti bus galima aukštosiose mokyklose arba elektroniniu būdu nuo birželio 10 d. iki rugpjūčio 12 d. 15 val.

Ką svarbu žinoti dalyvaujant papildomame priėmimo etape?

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui prasideda papildomas priėmimas. Prašymai vėl teikiami internetu LAMA BPO sistemoje, tai padaryti reikia nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d.

Papildomo priėmimo metu bus sulaukta kvietimo studijuoti į vieną vietą. „Jei stojantysis jau dalyvavo pirmame etape ir jau sudarė VF studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į VNF studijų vietą. Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat ir į studijų stipendiją“, – paaiškina specialistė.

Papildomo priėmimo kvietimo studijuoti paskelbimas – rugpjūčio 20 d., sutarčių sudarymas vyks rugpjūčio 21–23 d.

Galvojant apie pasirenkamas studijų programas, specialybes, karjerą, D. Ulinskaitė kviečia dar kartą pagalvoti, pasinagrinėti informaciją, įvertinti savo galimybes ir gebėjimus: „Jei kyla neaiškumų pildant prašymus, kviečiu nepalikti nežiniai savo ateities, o skambinti, rašyti ir klausti. Universitetai turi savo Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą, kurių atstovai gali patarti ir padėti užpildyti prašymus teisingai“.

D. Ulinskaitė renkantis studijas linki padaryti teisingą sprendimą, o taip pat primena, kad mokymasis nesibaigia ties universitetu: „Kad ir ką jūs mokytumėtės, kokioje srityje vėliau dirbtumėte, mokytis reikės visą gyvenimą. Mokslo pažanga, technologijos kinta be galo sparčiai, dėl to naujoves reikia nuolat sekti ir ieškoti būdų kaip jas pritaikyti savo srityje“.