Nesuvalgytas ir išmetamas maistas – didelė problema ne tik finansiniu, bet ir socialiniu, etiniu ir aplinkosauginiu požiūriu. ES Komisijos duomenimis, per metus Europos Sąjungoje iššvaistoma 88 mln. tonų maisto. Viešojo maitinimo sektorius ieško inovatyvių būdų mažinti išmetamo maisto kiekius ir įtraukti klientus į aplinkosaugines iniciatyvas.

Individuali ir kolektyvinė atsakomybė

Maisto švaistymo problema aktuali ir Lietuvoje. 2021 m. kovą atlikta tyrimų bendrovės „RAIT“ apklausa parodė, kad 68 proc. respondentų Lietuvoje maisto švaistymą laiko dideliu iššūkiu ir tiki, jog kiekvienas turi prisiimti atsakomybę ir imtis priemonių šiai problemai mažinti. Mažinant maisto išmetimą, turėtų prisidėti kiekvienas: tiek individualiu, tiek ir kolektyviniu lygmeniu.

Vis daugiau gyventojų supranta, kokias pasekmes maisto švaistymas sukelia aplinkai: auginant, pervežant ir gaminant maistą eikvojami gamtiniai ištekliai, o apdirbimo ir išmetimo atveju, į aplinką skleidžiamas anglies dvideginis (CO2), spartinantis šiltnamio efektą. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) skaičiavimu, maisto švaistymas yra „atsakingas“ už maždaug 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos per metus.

Keltuose išmetama apie 12 proc. maisto

Aiškiai matant bendrus visuomenės poreikius Lietuvoje ir pasaulyje, vienas didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS ištyrė Baltijos jūros plaukiojančiuose keltuose išmetamo maisto kiekį. „DFDS į maisto švaistymo problemą žiūri labai atsakingai, todėl, prisidėdami prie JTO Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 tikslų, norėjome ištirti maisto išmetimo tendencijas mūsų operuojamuose keltuose. Per šešias savaites buvo ištirti 6 Baltijos jūroje plaukiojantys laivai: kas savaitę – po vieną“, – sako Vaidas Krūmas, DFDS Laivų maitinimo vadovas Baltijos šalims.

Tyrimo metu buvo sveriamos keleivių ir virtuvės darbuotojų išmetamos atliekos. Rezultatai rodo, kad išmetamo maisto procentas laivuose, plaukiančiuose iš Lietuvos siekia apie 12 proc., o iš Estijos 14-15 proc. Pasak Vaido Krūmo, gauti rezultatai atitinka tvariosios statistikos reikalavimus: „Neviršijame 15 proc. po pagaminimo išmetamo maisto ribos, todėl pagal pasaulinius standartus drąsiai galime sakyti, kad atitinkame „žaliuosius“ standartus, tačiau patys išsikėlėme tikslą tobulėjimui. Įvertinę dabartinius rezultatus pritaikysime kelias inovacijas, skatinančias keleivius įsitraukti mažinant išmetamo maisto kiekį, o po pusmečio atliksime dar vieną tyrimą, vertindami pokyčių rezultatus“.

Tinkamas pasiruošimas ir planavimas

Pasak Vaido Krūmo, siekiant sumažinti išmetamo maisto kiekį, didelė atsakomybė tenka patiems viešojo maitinimo paslaugų tiekėjams, todėl pirmas žingsnis – pačios bendrovės namų darbai. „Mūsų virtuvės personalas labai sąmoningai stebi klientų poreikius, jų valgymo įpročius, žymisi mėgstamus ir nemėgstamus patiekalus, peržiūri porcijų dydžius. Pastebime, kad tam tikri receptai sulaukia didesnio pasisekimo tarp keleivių, todėl analizuojame, kokie komponentai patinka daugumai, ko reiktų mažiau sėkmingiems patiekalams. Siekiama, kad pasirinkimas išliktų didelis, tačiau efektyvumo kriterijus – ne mažiau svarbus“, – pabrėžia Vaidas Krūmas.

Bendrovės atsakomybėje yra ir efektyvinti virtuvės darbą, sumažinti ir išmetamo neapdoroto maisto bei maisto atliekų kiekį – tam yra vedami personalo mokymai, pastoviai tikrinamas produktų galiojimo laikas, sandėliavimo sąlygos. „Kruopščiai prižiūrime maisto produktų užsakymus: užsisakome maisto tiek, kiek jo galime sunaudoti, todėl didelė darbo dalis yra pasiruošimas ir poreikių įvertinimas. O maisto produktus mūsų virtuvės komanda naudoja tikrai kūrybingai: stengiamės, kad geri, vartoti tinkami produktai nebūtų išmetami, todėl kokybiški produktai, nesuvalgyti reiso metu, siūlomi keleiviams išsinešti“, – pasakoja ekspertas.

Tikslas - skatinti pokyčius keleivių elgesyje

„Keleiviai DFDS keltuose kasmet suvalgo daugiau nei 197 tonas vaisių, uogų, grybų ir daržovių, 113 tonų mėsos, 51 toną duonos ir jos gaminių, 27 tonas žuvies, 25 tonas kiaušinių ir jų gaminių. Keltuose per metus išgeriama daugiau nei 79 tonos vandens, 72 tonos pieno ir jo produktų, 26 tonos vaisvandenių. Net ir 12 proc. nuo šių kiekių mums atrodo daug, todėl skatinsime keleivius maistą vertinti sąmoningai ir atsakingai“, – sako Vaidas Krūmas, pabrėždamas, kad jau nuo šio mėnesio laivuose bus įgyvendintos kelias inovacijas.

Didelė maisto mažinimo strategijos sėkmės dalis yra būtent keleivių įtraukimas, todėl savitarnos restoranuose bendrovė skatins keleivius sąmoningai rinktis ir priimti sprendimus dėl maisto. Pavyzdžiui, keleiviams bus primenama, jog nesuvalgytą, tačiau tinkamą vartoti maistą, galima pasiimti išsinešti ir suvalgyti tuomet, kai norėsis, o įmonė savo ruožtu padės jį supakuoti į gamtai draugiškas pakuotes.

Pasak Vaido Krūmo, keleiviams bus aktyviau komunikuojama ir apie tai, kad į lėkštę sveikiausia dėti tiek, kiek galima suvalgyti: „Pastebime, kad savitarnos restoranuose keleiviai į lėkštę įsideda visko, o po to dalies patiekalų net neparagauja. Mes nuolat primename, kad prie savitarnos bufeto galima sugrįžti tiek kartų, kiek tik norisi, todėl ir į lėkštes galima įsidėti mažiau maisto, sąmoningai ragaujant, atrandant labiausiai patinkančius skonius ir tada sugrįžtant pasipildyti lėkštę. Juk dažnai išmetama tai, kas neatitiko mūsų lūkesčių, o „iš akies“ ne visada lengva nustatyti, kas bus skanu“.

Vaidas Krūmas siūlo savitarnos restoranuose visada taikyti šią taktiką – paragauti po truputį, išsirinkti, kas labiausiai patinka, ir valgyti tik tai, kas tikrai skanu: „Pastebėsite, kaip lėkštės lieka tuščios ir nebereikia eiti prie šiukšliadėžės tam, kad išmestumėte nesuvalgytą maistą. Ir toks mažas individualus elgsenos pokytis gali prisidėti prie didelių pokyčių maisto išmetimo mažinimo srityje.“