Kol oras daržininkyste užsiimti nėra itin malonus, sėjos sezonas įsibėgėja, o įvairiausių prieskoninių augalų ir žolelių galima pasėti ne tik darže, bet ir ant palangės. Šviežios žolelės ne tik džiugins pavasariška žaluma, bet taip pat suteiks patiekalams reikiamų skonio akcentų bei papildys racioną vitaminais.

Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė, pasakoja, kad prieskoninės žolelės ir prieskoniai ne tik padeda improvizuoti bei suteikti patiekalams išraiškingą skonį, bet taip pat turi ir daug naudingų savybių, papildo organizmą vitaminais.

Petražolės. Šios prieskoninės žolelės itin tinka įvairių patiekalų ruošimui. Petražolės praturtina patiekalus ryškiu skoniu ir aromatu. Jose esanti folio rūgštis yra vienas svarbiausių B grupės vitaminų, kuris naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai.

„Šviežios petražolės dažnai naudojamos ir maistui dekoruoti, suteikia žalią akcentą. Jos labai tinka vartoti šviežios, nes atrodo gaiviai ir patiekalui suteikia ryškaus skonio ir savito kvapo“, – sako J. Sabaitienė.

Rozmarinas. Iš Viduržemio jūros regiono kilęs rozmarinas iki šiol išlieka svarbiu šio regiono virtuvės prieskoniu. Jis naudojamas tiek šviežias, tiek džiovintas, tačiau aitrus, kiek kartokas skonis neleidžia užmiršti, kad rozmariną verta naudoti saikingai.

Anot J. Sabaitienės, rozmarinas tinka ruošiant sriubas, jūros gėrybes, mėsos patiekalus, tokias daržoves kaip pomidorai, baklažanai, cukinijos. Rozmarinas puikiai dera su bulvėmis. O siekiant išsaugoti autentišką rozmarino kvapą ir skonį, šviežią rozmarino šakelę reikėtų į patiekalą įmesti prieš pat gamybos pabaigą.

Bazilikai. Šis prieskonis nėra nelepus ir puikiai auga lietuviškomis sąlygomis. Jis itin populiarus dėl skoninių ir gydomųjų savybių. Bazilikų lapeliuose itin daug vitamino K. Taip pat bazilikai pasižymi antibakterinėmis savybėmis – juose esantys eteriniai aliejai kartu su kitomis medžiagomis stabdo bakterijų ir mikrobų dauginimąsi.

„Šviežių bazilikų panaudojimo galimybės yra beveik neišsemiamos – jie tinka įvairiuose padažuose, kepiniuose, makaronų ar mėsos patiekalams. Taip pat galima gerti ir bazilikų arbatą, ji labai tinka, jei sustoja virškinimas“, – pataria J. Sabaitienė.

Raudonėliai. Tai iš Azijos kilusi prieskoninė žolelė, suteikianti gaivaus aromato bei išraiškingo skonio patiekalams: troškiniams, mėsai, žuviai, sriubai, makaronams, padažams, bulvių gaminiams. Juos itin mėgsta Prancūzijos, Italijos, Ispanijos virtuvės šefai, taip pat Meksikos kulinarai. Ant palangės raudonėliai gerai auga, jei palangė yra saulėtoje pusėje.

Raudonėliai puikiai dera su pomidorais, todėl dažnai juo gardinama čili ar pomidorų sriuba, picos, makaronų padažas iš pomidorų. Raudonėliai šiek tiek primena bazilikus ar mairūnus, tačiau jų skonis ryškesnis, stipresnis. Jei siekiate švelnesnio skonio prieskonio, J. Sabaitienė siūlo rinktis ne džiovintus, o šviežius raudonėlius.

Čiobreliai. Itin kvapnaus aromato čiobrelis virtuvėje naudojamas ir dėl savo suteikiamų skoninių savybių. Jis itin tinka mėsos, žuvies, paukštienos, daržovių patiekalams paskaninti. Taip pat dera marinuojant mėsą kepimui ant grilio, ruošiant sriubas ir padažus, juo gardinami ankštinių daržovių patiekalai.

Pikantiško skonio čiobrelis neužgožia kitų prieskonių ir žolelių aromatų, todėl gali būti drąsiai naudojamas įvairiuose mišiniuose. O norint išsaugoti visas naudingąsias šio prieskonio savybes, „Iki“ ekspertė rekomenduoja čiobrelius susmulkinti prieš pat dedant į patiekalą.

Ciberžolė. Nors namuose jos užsiauginti gal ir nepavys, ciberžolės turėtų būti kiekvienoje virtuvėje. Be galo aromatinga ciberžolė patiekalams suteikia ypatingą skonį ir spalvą. Ji itin mėgstama Indijoje, kur naudojama ruošiant įvairius karius. Šioje šalyje ji netgi vadinama „indiškuoju šafranu“. Ji taip pat dera su humusu, ciberžolė puikiai pagardins užtepėles, omletus, ryžius, keptas daržoves, daržovių troškinius bei sriubas.

Šį prieskonį taip pat mėgsta sveikos mitybos entuziastai visame pasaulyje: ji turi priešuždegiminių ir antioksidantinių savybių, padeda virškinimui, stiprina kraujagyslių sistemą.

Cinamonas. Cinamono gimtinė – tolimoji Šri Lanka, kurioje šis prieskonis auginamas jau daugiau nei 5000 metų bei laikomas vienu seniausių prieskonių žemėje.

Įprasta cinamono skonį jausti desertiniuose kepiniuose, košėse ar blynuose, juo dažniausiai gardinami obuolių pyragai ar kava. Vis tik specialistė siūlo į šį prieskonį pažvelgti kitaip bei atrasti naujas jo skonines savybes. J. Sabaitienė neabejoja – šis prieskonis puikiai tiks ir ruošiant kepsnius ant grilio – marinuojant vištieną ar avieną.