Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas. Kaip pasiruošti abiem pajamų deklaravimo scenarijams? Atsako Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Deklaruodami praėjusių metų pajamas, nuolatiniai šalies gyventojai turi teisę susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį praėjusiais metais sumokėjo už Lietuvoje gautas pajamas. Tiesa, vykdantiems individualią veiklą ir įmokų nemokantiems savarankiškai, dabar teks susimokėti už visus metus.

Paprastai rekomenduojame dar metų pradžioje pasvarstyti, kur panaudosite susigrąžintas lėšas ir papildomai pasidomėti mokestinėmis lengvatomis – taip deklaruojant pajamas galite susigrąžinti iki 400 eurų. O štai iš anksto nepasiruošus atlikti įmokų už visus metus, nepriemoka gali tapti nemaloniu finansiniu siurprizu.

Kur panaudoti sugrąžintus pinigus

Dar sausio mėnesį VMI gavo daugiau nei 6 tūkst. gyventojų pranešimų apie išlaidas už jiems 2020 m. suteiktas paslaugas. Deklaravus pajamas, šiems gyventojams sugrįš beveik pusė milijono eurų GPM.

Svarstantiems, kaip šias lėšas panaudoti, patariame grąžintą pinigų sumą pirmiausia skirti kaupimui. Už mokesčių permokas susigrąžintas lėšas reikėtų laikyti neplanuotomis pajamomis. Vadinasi, pagrindinis tikslas turėtų būtų juos investuoti arba atsidėti, o ne išleisti vartojimui ar pramogoms.

Pavyzdžiui, jei dar nesate sukaupę finansinės „pagalvės“, tai yra, netikėtiems atvejams skirtos 3–6 mėnesių jūsų išlaidų sumos, galima šiuos pinigus skirti būtent tokio finansinio rezervo sukūrimui.

Jau turintiems pakankamai atsargų rekomenduojama pinigus skirti ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, taupyti vaiko mokslams ar kaupti lėšas senatvei. Taip panaudojus neplanuotas pajamas yra galimybė padidinti kaupimo ar investicijų grąžos efektą, skirtingai nei pinigus išleidžiant iš karto.

Kaip pasiruošti mokėjimui

Tiesa, pajamų deklaravimo laikotarpis skirtas ne tik permokų susigrąžinimui, bet ir mokesčių sumokėjimui. Mokestinės nepriemokos dažniausiai aktualios individualią veiklą ar panašią veiklos formą pasirinkusiems gyventojams, kurie gautas pajamas ir išlaidas turi apskaityti patys.

Šie gyventojai turėtų iš anksto planuoti ir ruoštis sumokėti jiems priklausančius mokesčius, kad pateikus metinę mokesčių deklaraciją netektų susidurti su netikėtomis išlaidomis. Paprasčiausia būtų po kiekvieno gauto atlygio dalį jo iš karto pervesti į taupymui arba mokesčiams skirtą sąskaitą. Taip mokėtiną sumą sukaupsite po truputį ir be didelio streso.

Jei nutiko taip, kad atėjus pajamų deklaravimo laikotarpiui pastebėjote, jog lėšų mokesčiams gali trūkti, verčiau šią sumą sumokėti iš karto, panaudojant dalį sukaupto finansinio rezervo. Kitu atveju, nuo šios sumos imami skaičiuoti delspinigiai. Be to, mokesčių sumos nesumokėjus iki nurodytos datos, ji be įspėjimo tiesiog bus nuskaityta nuo gyventojo banko sąskaitos.

Jei prievolės sumokėti mokesčius negalite atlikti dėl netikėtai kilusių finansinių sunkumų, apsvarstykite galimybę įmokų mokėjimą išdalinti per tam tikrą laikotarpį, VMI pateikę reikalingus dokumentus. Svarbu įvertinti ir tai, kad šalia šių įmokų mokėjimo turėsite atsidėti dalį gauto atlygio, kad kauptumėte sumą kitų metų pajamų deklaravimui.

Ragina pasinaudoti lengvatomis

Lietuvoje nuo praėjusių metų įvestos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos už patirtas pastatų ar kitų statinių apdailos, automobilio remonto bei nepilnamečių vaikų priežiūros išlaidas. Tebegalioja ir seniau pritaikytos lengvatos už įmokas į antros ir trečios pakopų pensijų fondus, už sumokėtas palūkanas būsto kreditui bei už būsto nuomą, gyvybės draudimo įmokas ir mokestį už studijas.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvata pasinaudoti galite teikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Maksimali išlaidų suma, nuo kurios galima atgauti mokesčius, sudaro 2 tūkst. eurų – tokiu būdu galima susigražinti iki 400 eurų per metus. Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai susigrąžino vidutiniškai po 218 eurų.

„Swedbank“ suburtoje „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ atlikta apklausa parodė, kad gyventojai kai kuriomis lengvatomis nesinaudoja, nes tiesiog apie jas nėra girdėję.

Geriausiai gyventojų žinoma lengvata, kaip rodo ir VMI duomenys, yra už sumokėtas gyvybės draudimo įmokas. Po jos rikiuojasi lengvata mokesčiui už studijas ir lengvojo automobilio remonto paslaugas, nors kompensacijos už pastarąsias praėjusiais metais prašė sąlyginai nedaug žmonių – 14,4 tūkst. gyventojų.

Mažiausiai gyventojai žino apie lengvatą įmokoms, dalyvaujant II pakopos pensijų kaupime – apie ją girdėję tik 2 respondentai iš 10.