Kompiuteris ar telefonas rankose, o patys tingiai įsitaisę lovoje. Įsipatoginame kėdėje ir nevalingai užkeliame koją ant kojos. Mėgaujamės skania vakariene ir kartu maigome telefoną ar stebime laidą televizijos ekrane. Pažįstamos kasdienės situacijos? Turbūt net neverta abejoti, kad absoliuti dauguma atsakys – taip. Visgi tokie jau rutina tapę įpročiai ilgainiui daro daug žalos mūsų kūnui bei organizmui.

Sveikatingumo klubų „Impuls“ ir „Lemon“ trenerė Irma Balandienė demonstruoja dažnus kasdienybėje pasitaikančius žalingus įpročius ir pasakoja, kaip juos pakeisti. Tai visai nesudėtinga – tereikia laiku save „pagauti“ ir pasitaisyti. Tokiu būdu ne tik nedarysime žalos, bet suteiksime naudos sveikatai ir kūnui.

Valgymas žiūrint televizorių ar dirbant prie kompiuterio

Valgydami neturėtume šalia turėti pašalinių daiktų bei jais naudotis. Telefonas ar kompiuteris, naudojami bevalgant, nukreipia mūsų mintis ne tik nuo taisyklingo sėdėjimo, bet ir skatina valgyti greičiau, pilnai nesukramtant maisto. Įrodyta, kad toks valgymas „išjungia“ mūsų suvokimą apie sotumo jausmą, todėl dažnai yra persivalgoma. Be to, žiūrėdami į ekraną, neretai persikreipiame, žvilgsnį nukreipiame į vieną ar kitą pusę, kaklo raumenys įsitempia.

Reikėtų visą dėmesį skirti į maistą, mėgautis juo, kramtyti lėtai, „mokėti“ jausti skonį. Taip pat turime sėdėti tiesiai, nesikraipant į šonus, kojos turėtų būtų padėtos ant grindų bei pilnai remtis pėdomis. Stalo aukštis turėtų atitikti tokį, kad pavyktų išlaikyti tiesią nugarą.

Darbas su kompiuteriu lovoje

Nepakilę iš lovos ryte jau griebiamės kompiuterio. Arba norėdami pabaigti visus darbus, bandome suderinti juos su poilsiu, priguldami lovoje. Pažįstamos situacijos? Visgi tai tikrai blogas įprotis, kurį vertėtų keisti. Netaisyklingai atsigulus smarkiai apkraunama nugaros apačia, akys paprastai būna netaisyklingame aukštyje su kompiuterio ekranu, tuo pačiu įsitempia nugarinė kaklo dalis, trapecija.

Vertėtų visus darbus kompiuteriu atlikti tam skirtoje vietoje. Turime sėdėti patogiai, atkreipkite dėmesį, kad nugaros apatinė dalis remtųsi į kėdės atlošą, akių ir kompiuterio ekranas būtų viename aukštyje.

Sėdėjimas sukryžiavus kojas

Viena blogiausių sėdėjimo pozų yra sukryžiuojant kojas viena ant kitos. Derėtų vengti tokio įpročio, nes ilgainiui taip sėdint gali atsirasti sąnarių skausmai, dubens pakrypimai, stuburo iškrypimas. Taip pat tokia padėtis kenkia kaklui, keliams bei apatinei nugaros daliai. Gali atsirasti raumenų skausmas bei sąstingis.

Įpraskime kojų nekryžiuoti, galima jas šiek tiek pasukti šonu arba laikyti priešais save, pėdomis remtis į grindis, išlaikant tiesią nugarą. Taip pat labai svarbu dažnai keisti sėdėjimo pozas.

Išmaniųjų įrenginių naudojimas prieš miegą

Dažnas iš mūsų prieš miegą norime dar „pašmirinėti“ telefonuose ar kituose išmaniuose įrenginiuose. Tai darant tamsoje, mūsų akys dar intensyviau „dirba“ nuo apšviestų ekranų. Maža to, atsigulame į mums patogią, tačiau dažniausiai netaisyklingą pozą – ant šono ar beveik gulom. Dėl to raumenys stipriai įsitempia ir sustingsta, ypač kenčia nugara ir kaklo sritis.

Rekomenduojama miegamojo zonoje, neturėti jokių išmaniųjų įrenginių. Jei tikrai negalime išvengti jų naudojimo, vertėtų tai daryti trumpą laiko tarpą, kambaryje turėtų būti įjungta šviesa. Nugara pilnai atsiremkite į lovos atlošą, kojas ištieskite ir kiek įmanoma labiau išlaikykite akių žvilgsnį bei įrenginio ekraną viename aukštyje.

„Užsisėdėjimas“ namuose

Neretai, žiūrėdami mėgstamą laidą ar filmą, naršydami kompiuteryje ar telefone, nepastebime, kiek laiko praleidžiame. Ilgai sėdint vienoje vietoje nė nesusimąstome, kaip netaisyklingai sėdime, o raumenys tiesiog sustingsta.

Rekomenduojama daryti pertraukas pasivaikščiojant gryname ore. Tuo metu mes pageriname lankstumą, suaktyviname širdies ir kraujagyslių, smegenų veiklą bei deginame kalorijas. Reguliarūs pasivaikščiojimai gali sumažinti depresiją bei nerimą.