Besitęsianti pandemija lemia, kad jau antrus metus šv. Velykas pasitiksime kitaip nei buvome įpratę anksčiau. Didžiausią pavasario šventę praleisime tik su pačiais artimiausiais šeimos nariais, tad šventinio stalo patiekalų paruošti tik tiek, kiek reikia, gali tapti tikru iššūkiu. O ir nedideliuose namų ūkiuose šventes pasitinkantiems išties aktualu, kokius patiekalus ruošti – dažnam lankantis pas tėvus ir senelius buvo įprasta, kad pastarieji pasirūpintų šventinio stalo gėrybėmis.

Šventinis valgiaraštis

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima" inicijuotoje velykinėje pirkėjų apklausoje 64 proc. apklaustųjų sako, kad pirks produktus ir velykinio stalo patiekalus gamins patys ar kartu su šeima. „Didžioji dauguma mūsų pirkėjų velykinį vaišių stalą ruoš patys. Per daugelį metų buvome įpratę, kad prie šios šventės stalo susirenka gausi šeima ir artimieji, tad ir maisto buvo ruošiama daugiau. Raginame planuoti šventinio stalo valgiaraštį, gaminti tik tiek, kiek reikia, ir stengtis neišmesti maisto, o likučius panaudoti kūrybiškai", – sako „Maximos" maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė.

Pusryčiams – kepti margučiai

„Didelė dalis žmonių yra įpratę dažyti kiaušinius ir paversti juos margučiais dar šv. Velykų išvakarėse, tačiau dažnu atveju kiaušinių nudažoma daugiau nei galima jų suvalgyti per trumpą laiką. Naujus skonius padės atrasti kepti margučiai", – mini B. Baratinskaitė.

Reikės: margučių ar paprastų virtų kiaušinių, šlakelio aliejaus, garstyčių sėklų, žiupsnelio maltos ciberžolės, rūkytos raudonosios paprikos miltelių, druskos bei pipirų pagal skonį.

Virtus kiaušinius ar margučius perpjaukite perpus, apibarstykite prieskoniais ir dėkite kepti į įkaitintą keptuvę. Kiaušinius reikėtų kepti iki kol gražiai paruduos. „Virtus kiaušinius galima kepti bet kokiame pasirinktame ir mėgstamame prieskonių mišinyje – tik eksperimentų metu galite atrasti jums patį tinkamiausią skonį. Keptus virtus kiaušinius serviruokite su mėgstamais pagardais", – dalinasi B. Baratinskaitė.

Pietums ar vakarienei – alpinis šalvis keptuvėje arba grilyje

„Alpinis šalvis yra lašišinės šeimos, šalvių genties gėlavandenė žuvis, gyvenanti labai šaltuose ir krištolo skaidrumo vandenyse. Ši žuvis dėl savo spalvos kiek primena lašišą ar upėtakį, tačiau alpinė šalvis, kaip ir menkė, turi daug baltymų, o labiausiai yra vertinama dėl turimų nesočiųjų riebalų rūgščių" – teigia B. Baratinskaitė.
Reikės: išvalytų alpinių šalvių (vienam suaugusiam – viena žuvis) su galva, 120 g sviesto, sumaišyto su mėtomis ir laiškiniu česnaku, druskos ir juodųjų pipirų, alyvuogių aliejaus, 4 citrinų, mėtos lapelių papuošimui.

Žuvį, prieš ją ruošiant, apie 20 minučių palaikykite kambario temperatūroje. Sviestą padalinkite į dvi dalis – po 60 g į atskirus indelius. Pirmiausia žuvies vidų gausiai pabarstykite druska ir pipirais, tuomet ištepkite sviesto, mėtų ir laiškinio česnako mišiniu. Virtuviniu siūlu perriškite žuvį keliose vietose, kad ši kepimo metu neprasivertų. Žuvį tuomet ištepkite alyvuogių aliejumi, apibarstykite pipirais ir druska. Įkaitinkite grilį ar keptuvę, perpjaukite citrinas per pusę ir pakepinkite jas apie 3 minutes. Tuomet į grilį ar keptuvę dėkite žuvį – kepkite ją apie 12 minučių iš kiekvienos pusės, kol gražiai paruduos, o storiausioje vietoje peilio galiukas lengvai persmeigs pačią žuvį. Išėmus žuvį ją aptepkite likusiu sviesto, mėtos ir laiškinio česnako mišiniu, leiskite skoniams įsigerti ir palikite apie 10 minučių.

„Prie šios žuvies puikiai tik šviežios daržovės arba orkaitėje keptos. Orkaitėje kepkite smidrus, virtus burokėlius ir mažas bulvytes – sumaišykite jas su alyvuogių aliejumi, česnaku, mėgstamomis žolelėmis ir kietuoju sūriu", – dalinasi „Maximos" maisto gamybos ekspertė.