Ko gero, pagundų ir galimybių pradėti „žaisti" akcijų rinkoje dar niekada nebuvo tiek daug kaip šiandien. Domėtis investavimu skatina ir faktas, kad indėlių palūkanos jau kurį laiką arti nulio, ir garsiai socialiniuose tinkluose nuskambančios sėkmės istorijos. „Nuo metų pradžios „Teslos" akcijų vertė pašoko dešimt kartų!" – skaitant tokius pranešimus ir nieko apie investavimą neišmanančiam žmogui gali kilti klausimas, o gal pabandyti?

Praėjusiais metais sandorių skaičius ir pasaulinėse, ir vietos vertybinių popierių rinkose gerokai išaugo – į rinką įžengė milijonai smulkių investuotojų. Toks antplūdis susijęs su didėjančiu susidomėjimu prekyba akcijomis, nes vis daugiau įvairių platformų siūlo pradėti prekiauti vos vienu spustelėjimu ir investuoti mažas sumas be komisinių ir kitų mokesčių. Populiariose socialinių tinklų platformose „Twitter", „Facebook", „TikTok" gausu svaiginančių sėkmės istorijų apie greitą pelną, gautą spekuliuojant įmonių akcijomis, ir raginimų prisijungti kitiems. Susidaro įspūdis, kad tereikia žengti pirmą žingsnį, o tuomet beliks stebėti, kaip į sąskaitą plūsta pinigai.

Investuotojų pasaulis išties pasikeitė. Atsirado patogių naujų skaitmeninių sprendimų, panaikinusių įėjimo į finansų rinkas kliūtis neprofesionaliems investuotojams, aktyviai naudojami robotizuoto, pasyvaus investavimo sprendimai. Gali pasirodyti, kad fundamentali įmonės finansinių duomenų analizė ar rizikos paskirstymas ir portfelio subalansavimas šiandien nebeaktualu. Tačiau istorija rodo, kad svarbūs pokyčiai vyko ne sykį ir kaskart paaiškėdavo, kad finansų rinkų „fizikos dėsniai" yra stipresni.

Tad kokios šiandienos finansų rinkos taisyklės ir nuo ko pradėti svarstantiems apie galimybę investuoti? Asmenine patirtimi ir įžvalgomis dalijasi „Citadele" grupės investicijų valdymo bendrovės „CBL Asset Management" valdybos narys, Portfelių valdymo vadovas Zigurds Vaikulis.

Investuokite tik tiek, kiek galite leisti sau prarasti

Pradedantiesiems rekomenduojama investuoti tik nuosavas lėšas – pajamas, kurios lieka padengus būtinąsias išlaidas ir dalį jų atidėjus neliečiamoms finansinėms atsargoms. Investuoti negali būti naudojami nenumatytiems gyvenimo atvejams skirtos finansinės pagalvės (trijų–šešių mėnesių jūsų pajamos) pinigai. Atliekančius vadinamuosius laisvus pinigus galite investuoti – lėšas būtina įdarbinti, kad jos neprarastų vertės. Tačiau investuoti skirkite tik tokią sumą, kurią praradus neteks smarkiai keisti gyvenimo būdo ir riboti savo poreikių.

Kada pradėti investuoti?

Visada galima rasti aibę priežasčių, kodėl dabar netinkamas metas investuoti: akcijų vertė per ilgai kilo, baiminatės ekonomikos krizės, prasidėjo ekonomikos nuosmukis ir kt. Visgi turėtume atminti, kad investavimas yra ilgalaikė veikla. Laikas, kurį praleisite rinkoje, galutiniam rezultatui bus kur kas svarbesnis negu vaikymasis tinkamiausio momento.

Pradėkite nuo paprastesnių investicijų

Sakoma, kad geriausias mokytojas yra praktika, o mokytis reikia visą laiką. Tai galioja ir kalbant apie investavimą. Geriausia pradėti nuo palyginti paprastų ir ne pernelyg rizikingų produktų – suprasite, kaip veikia finansų rinka, išsiaiškinsite savo reakcijas į tai, kas vyksta. Taigi galima pradėti, pavyzdžiui, nuo investicijų į subalansuotus investicinius fondus. Juos siūlo ir „CBL Asset Management". Toks fondas apima skirtingo rizikos lygio investicijas – nuo akcijų iki obligacijų, o investicijos į juos prasideda nuo kelių dešimčių eurų. Galima rinktis iš daugybės įvairių fondų, pradedant nuo nepatyrusių investuotojų labiausiai pamėgtų nebrangių indeksų fondų ir baigiant aktyviai valdomais akcijų ir obligacijų fondais. Investuotojų žinioms ir turtui augant, tinkamų fondų pasirinkimas tampa beveik neribota.

Valdykite riziką, subalansuokite portfelį

Nesvarbu, ar dar tik atsargiai žengiate į vertybinių popierių rinką, ar jau turite dešimtmečius investavimo patirties, diversifikuoti riziką visada yra svarbu. Net jeigu investuojate į, rodos, amžiną įmonę, neverta visos savo finansinės gerovės susieti su vienu verslo modeliu. Juk kadaise žlugo net Romos imperija, tad vargu ar „Facebook" arba „Apple" bus už ją galingesnės.

Kiek skirtingų įmonių akcijų reikia įsigyti, kad portfelį galėtumėte vadinti diversifikuotu? Vieno atsakymo nėra, bet, mano manymu, jų turėtų būti bent 10–15. Be to, portfelį turėtų sudaryti įmonės iš skirtingų ūkio sektorių ir geografinių regionų. Kuo mažiau įmonių jūsų portfelyje, tuo daugiau turite žinoti apie jų verslo ir finansinius rodiklius bei rinkos vertinimus.

Tačiau portfelio tik diversifikuoti nepakanka – jis turi būti subalansuotas. Nuosavybės vertybinių popierių riziką reikia „atskiesti", geriausia – vertybiniais popieriais, kurių kaina įvairiuose ekonominio ciklo taškuose juda priešingai nei akcijų kaina. Subalansuotas portfelis geriau atlaikys finansinių rinkų audras ir sukels jums mažiau įtampos.

Išnagrinėkite visus mokesčius

Tai ypač svarbu, kai investuojate nedidelę sumą. Pavyzdžiui, jeigu perkate 100 eurų vertės akcijų, o mažiausi komisiniai už šį sandorį yra 20 eurų – taip investuoti nelogiška, nebent nesitikite uždirbti pelno ir norite tik pasimokyti. Taigi nagrinėdami komisinius mokesčius turėtumėte nuspręsti, kiek norite investuoti, ir įsitikinti, kad mokesčiai nėra neproporcingai dideli tikėtinos grąžos atžvilgiu. Jeigu reikia nurodyti orientacinį skaičių, sakyčiau, kad komisinis mokestis neturėtų viršyti 1 proc. sandorio vertės.

Nuspręskite, kur pirkti ir saugoti

Skaitykite, nagrinėkite ir lyginkite! Daugybė tarptautiniu mastu veikiančių investavimo platformų stebuklus žada nemokamai. Visgi perskaičius taisykles paaiškėja, kad nuolaidos įprastai taikomos tik labai mažoms sumoms ir labai ribotam operacijų skaičiui. Be to, komisiniai tėra viena monetos pusė. Verta pasidomėti, kaip, kur ir kas saugos jūsų pinigus ir vertybinius popierius. Ar jie bus saugomi banke, kuriam taikomi griežti ES standartai, reglamentuojantys vertybinių popierių laikymą, indėlių garantijas? Ar pervedami ir saugomi jums nežinomų tarpininkų?

Ar skolintis tam, kad galėčiau investuoti?

Niekada. Planas „šiandien pasiskolinsiu, rytoj įsigysiu gerai žinomos įmonės akcijų, poryt jas parduosiu ir susišluosiu pelną" yra tiesus kelias į bankrotą. Net jei toks planas kurį laiką ir veiks, jis bet kada gali žlugti. Beatodairiškas spekuliavimas gali atnešti pelno porą trejetą sykių, bet kitąkart rezultatas gali būti visiškai kitoks. Labai retai sugebame laiku sustoti – tai, deja, mačiau ir savo akimis.

Asmeninė patirtis

Aš pradėjau investuoti maždaug prieš 13 metų, kai padengus kasdienes išlaidas ir paskolų įmokas ėmė likti šiek tiek laisvų pinigų. Ir nors jau kurį laiką dirbau kaip profesionalus investuotojas, pradėjęs investuoti ėmiau pats ignoruoti visas apdairaus investavimo taisykles, apie kurias kalbėjau anksčiau. Mano sandoriai buvo labai spekuliaciniai ir rizikingi. Juk kuo mažiau pinigų gali investuoti, tuo didesnio pelno nori. Tiesa, tuo pat metu skyriau lėšų ir kitiems ilgalaikio investavimo sprendimams – privatiems pensijų fondams, „CBL Asset Management" fondams (daugelį jų dabar valdau), užsienio investiciniams fondams. Tačiau ir šiandien nedidelę pinigų sumą vis dar pasilieku trumpalaikėms spekuliacijoms, kad neprarasčiau formos. Visgi galėdamas palyginti abi šias investavimo strategijas galiu užtikrintai sakyti, kad finansiniu požiūriu laimi apdairaus ilgalaikio investavimo principas.