„Metė pelningą darbą geroje bendrovėje ir išėjo į niekur“, „galėjo kopti karjeros laiptais, bet pasirinko dirbti laisvai samdomu darbuotoju“. Jei tokios ar panašios antraštės priverčia istorijos herojumi įsivaizduoti save, labai tikėtina, kad darbe nesijaučiate gerai. Tiesa, praradus pasitenkinimą darbu, yra būdų jį vėl pamilti, o vis dėlto nutarus pakeisti karjeros kryptį, nebūtina imtis kardinalių permainų. Kada ir kaip tai padaryti geriausia? Paaiškina Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė.

Visų pirma, jaučiant vis stipresnį nepasitenkinimą darbu ir nuolat besisukant mintims apie karjeros pokytį, nereikėtų savęs kaltinti nesėkme ar imti graužtis dėl neteisingai pasirinkto karjeros kelio. Atmetę emocijas ir pažvelgę atgal, greičiausiai įvardintume nemažai profesinio gyvenimo akimirkų, kurios mums suteikė galimybę patobulėti ir tapti geresniu savo srities specialistu, ir dėl to reikėtų pasidžiaugti.

Karjeros ekspertai teigia, kad su panašiomis abejonėmis dėl darbo susiduria nemaža dalis žmonių. Prieš keletą metų Finikso universiteto (JAV) atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 3 iš 5 dirbančių suaugusiųjų, sulaukę 30-ties, nori pakeisti savo karjeros kryptį.

Karjeros keitimas yra reikšmingas pokytis, todėl prieš jam ryžtantis verta išbandyti būdus savo savijautai profesinėje srityje pagerinti.

Išsisėmėme ar pervargome?

Darbo ar karjeros keitimas, kaip geriausia išeitis, gali atrodyti tais atvejais, kai esame smarkiai pervargę, o gal net perdegę ir susiduriame su stresu ar sunkumais darbe. Pavyzdžiui, jei esame linkę į perfekcionizmą, net vienas ne taip gerai pavykęs projektas ir po jo sekusios kelios smulkesnės klaidos gali priversti mus galvoti, kad esame ne savo rogėse.

Jei prie tokios situacijos prisideda nuolatinis nuovargis, galime imti nuoširdžiai manyti, kad, norint atsitiesti, reikalingas šviežias startas kitoje darbovietėje. Tačiau nors naujas darbas ir kita aplinka iš tiesų gali suteikti daugiau pasitikėjimo savimi, pirmiausia verta tiesiog gerai pailsėti. To gali pakakti, kad situacija profesiniame pasaulyje prašviesėtų.

Vis dėlto jei mūsų nepasitenkinimą darbu sukelia ne laikinos aplinkybės ar nuovargis, o vis pasikartojantis jausmas, kad išsisėmėme ir darbo užduotys nebeįkvepia, gali tekti priimti reikšmingesnį sprendimą.

3 keliai karjerai pakeisti

Natūralu, jei ilgesnį laikotarpį dirbdami toje pačioje organizacijoje bei pozicijoje susiduriame su rutina − ilgainiui pradedame matyti vis daugiau savo darbo vietos trūkumų ir vis mažiau privalumų. Jei šalia to mus supa ne itin maloni, nemotyvuojanti aplinka, jaučiame trintį su kolegomis, tokiu atveju situaciją pagerinti gali darbovietės pakeitimas.

Naujas startas kitoje įmonėje leis mums įdarbinti stipriausias savo profesines savybes, talentus ir įgūdžius, tuo pat metu įkvėpdamas ir padėdamas naujai atrasti geriausias savo kompetencijas.

Tačiau jei jaučiate, kad jums labai patinka organizacija, kurioje dirbate, bet savo profesinėje veikloje esate visiškai išsisėmę, nebematote galimybių augti, tada verta pagalvoti apie karjeros pokyčius įmonės viduje. Vadovai žino apie jūsų kompetencijas, asmenines savybes, jūsų įdirbį, todėl, vertindami jūsų lojalumą ir norėdami jus išlaikyti, tikėtina, bus linkę įvertinti jūsų potencialą bei bendromis pastangomis surasti jums kitą karjeros kryptį toje pačioje organizacijoje.

„Swedbank“ organizacijoje ne kartą teko liudyti tokias istorijas, kai darbuotojai, užstrigę esamoje pozicijoje, kreipėsi karjeros konsultacijų ir šiuo metu jau dirba naują darbą. Tokiu atveju labai svarbu ieškoti pagalbos, neužsidaryti savo mintyse ir apmąstymuose, nes grįžtamasis ryšys iš šalies gali ir padėti pamatyti naujas galimybes, ir susikaupti bei kryptingai sudalyvauti atrankoje.

Na, o jei galimybių arba noro keisti darbo poziciją įmonės viduje nėra, lieka paskutinis kelias – keisti ir darbovietę, ir poziciją. Tai gali skambėti kaip nemažas iššūkis, tačiau kartais sprendimas, kokia kryptimi pasukti keičiant profesiją ateina natūraliai, nes, tikėtina, rinksimės giminingą sritį, kurioje turime žinių, o galbūt ir patirties.

Jei nuojauta nepadiktuoja aiškaus sprendimo, pirmiausia reikėtų pradėti nuo savo kompetencijų, įgūdžių, žinių ir interesų įvertinimo. Tai padės nustatyti galimas dabartinės profesijos alternatyvas nuo giminingų iki tolimesnių ar net visiškai nesusijusių.

Jei daugelį metų darbe atlikote analitines užduotis, dirbote su duomenų analize, o namuose gaminote puikiausius desertus šeimos ar draugų šventėms, galbūt nuo darbo biure iki darbo konditeriu – tik vienas žingsnis. Rašyti tekstus mėgstančio ir gebančio teisininko kelionė iki teisės temomis rašančio žurnalisto taip pat gali būti palyginti trumpa.

„Swedbank“ organizacijoje taip pat turime pavyzdžių, kai žmonės po ilgų apmąstymų pradėjo individualias veiklas. Žinoma, jie tam ruošėsi, ugdėsi, ieškoti būdų, kaip „auginti raumenis“ naujoje veikloje, ir tuo metu savo užduotis organizacijoje atlikdavo be priekaištų.

Nauja kryptis aiški − kaip ja eiti

Kai jau žinosime, kokia kryptimi galime pasukti savo karjeros maršrutą, metas pradėti kuo nuodugniau domėtis nauja sritimi. Tam pasitarnaus įvairūs kursai bei mokymai, profesinė literatūra, domėjimasis rinka, jos dalyvių patirtys ir atsiliepimai. O vėliau ateis metas ir darbo pasiūlymams.

Svarbu nusiteikti, kad pokyčiams gali prireikti laiko: net ir kitos tų pačių kompetencijų reikalaujančios pozicijos paieška neretai užtrunka ilgiau, nei planuota, tad srities keitimas gali pareikalauti dar daugiau laiko ir kantrybės.

Svarbu nepasiduoti mąstymo spąstams, kurie verčia prisirišti prie anksčiau įdėtų pastangų (angl. sunk cost fallacy) ir suponuoja, kad po tiek laiko dabartiniame karjeros kelyje pakeisti kursą būtų laiko švaistymas. Jei esame pribrendę ir tvirtai pasiryžę keisti sritį ir įdėsime pakankamai pastangų, pokyčiai apdovanos naujais jaudinančiais iššūkiais, patirtimis ir laimėjimais.

Galiausiai, senatvės sulaukę žmonės dažniausiai labiausiai gailisi dėl tų dalykų, kurių jie taip ir neišdrįso išbandyti ar padaryti, o ne dėl tų, kuriuos išbandė. Ieškant naujų karjeros krypčių šią tiesą irgi verta atsiminti, kaip ir suprasti, kad karjera yra nuolatinė kelionė − ji neturi galutinio taško. Tai, ką darome šiuo metu, nėra amžina, todėl nuolatinis mokymasis, smalsavimas, domėjimasis turėtų būti visų mūsų kasdienybės dalis.