Nors daugumos lietuvių finansinį turtą sudaro bankuose laikomi indėliai, vis dažniau domimasi ir didesnės grąžos bei rizikos investavimo priemonėmis. Pasak investicijų ekspertų, santaupų turintys lietuviai, be indėlių, dažniausiai renkasi obligacijas, akcijas ar investicijas į nekilnojamąjį turtą (NT).

Kelis tūkstančius eurų santaupų sukaupęs asmuo jau gali pradėti „įdarbinti“ savo lėšas, kad jų neištirpdytų infliacija. Pradedantiesiems investuotojams ekspertai pataria išsiugdyti įprotį investuoti periodiškai, o investuojamos sumos dydį pasirinkti priklausomai nuo finansinių galimybių.

„Investuojama suma neturėtų būti labai reikšminga investuotojui, nes, neturint patirties, investicijų vertės svyravimai gali kelti bereikalingą stresą“, – teigia Domas Klimavičius, Šiaulių banko Rinkų ir iždo departamento Investavimo paslaugų grupės vadovas.

Pasak jo, racionalu pradėti investuoti nuo aiškiai suprantamų instrumentų, pavyzdžiui, tokių, kaip obligacijos. „Jos neša fiksuotą grąžą, turi investavimo terminą. Obligacijų vertė svyruoja nedaug, tad investuotojas nėra priverstas nerimauti dėl didelių savo investicijų vertės svyravimų“, – pastebi D. Klimavičius.

„Obligacijos, kaip investicinis produktas, pagal rizikos ir grąžos santykį investicijų skalėje paprastai yra priskiriamos prie mažiausiai rizikingų produktų. Obligacijų išleidimas ir viešas platinimas yra reglamentuotas įstatymų. Tai yra pasitikėjimo emitentu (obligacijų išleidėju) klausimas, kai paskolindami pinigus investuotojai tikisi, kad šie pinigai bus grąžinami su palūkanomis. Dėl šios priežasties obligacijas sėkmingai išleisti gali tik patikimą reputaciją verslo bendruomenėje turinčios įmonės“, – teigia Indrė Dargytė, „Eika Asset Management“ valdybos narė.

Obligacijos, indėliai, akcijos, investicijos į NT sektoriaus priemones – ekspertai supažindina su populiariomis investavimo priemonėmis ir pataria, į ką atsižvelgti pradedančiajam investuotojui.

Indėliai apčiuopiamos grąžos neatneš

Lietuvos banko duomenimis, 2017 m. pabaigoje didžiausią dalį lietuvių finansinio turto (56,8 proc. viso finansinio turto) sudarė bankuose laikomi indėliai.

Pasak Šiaulių banko investicijų eksperto, indėliai – tai bankų siūlomas fiksuotos grąžos instrumentas, kuris yra apdraustas Indėlių ir investicijų draudimu. „Indėlininkas gali tikėtis sumažinti infliacijos įtaką savo santaupoms, bet apčiuopiamos investicinės grąžos ši priemonė neatneš“, – teigia D. Klimavičius.

Obligacijų stabilumas tinka pradedantiesiems

Obligacijos – tai įmonės arba valstybės išleistas fiksuotos grąžos skolos vertybinis popierius, duodantis investuotojui stabilų pinigų srautą (palūkanas) obligacijos gyvavimo laikotarpiu bei sugrąžinantis investuotą sumą obligacijų galiojimo pabaigoje.

„Įmonių obligacijų grąža mūsų regione svyruoja nuo 3 iki 14 proc. ir daugiau, priklausomai nuo verslo specifikos. Palūkanų dydis iš esmės indikuoja obligacijos rizikingumą – kuo didesnės palūkanos, tuo rizikingesnis verslas. Įmonė su stipriu balansu, stabiliu pinigų srautu ir gera reputacija gali skolintis daug pigiau nei naujai įsteigtas verslas, veikiantis rizikingame verslo sektoriuje“, – pasakoja Šiaulių banko investicijų ekspertas.

Pasak I. Dargytės, investicijos į obligacijas leidžia gauti periodinius palūkanų mokėjimus, iš kurių investuotojas gali didinti savo santaupas ir toliau jas investuoti. Be to, kai kurios obligacijos yra trumpo laikotarpio, pavyzdžiui, 2–3 metų trukmės, todėl investuojamos lėšos sugrįžta greitai – tai trumpalaikė investicija su fiksuotomis palūkanomis.

„Prieš investuojant į obligacijas, susijusias su NT sektoriumi, reikėtų įsivertinti įvairias rizikas. Pavyzdžiui, kokiam vystytojui ar projektui skolinami pinigai, taip pat ar yra sklypo ar projekto įkeitimas“, – teigia „Eika Asset Management“ valdybos narė.

Akcijos siūlo didesnę grąžą ir daugiau rizikos

Akcijos – nuosavybės vertybinis popierius. Nusipirkę akcijų investuotojai tampa verslo dalininkais ir gali tikėtis uždarbio iš verslo pelno dalybų akcininkams (dividendų) ir (arba) verslo vertės augimo.

„Akcijos yra didesnės rizikos investicijos, kurios istoriškai generuoja didesnę grąžą, nei obligacijos. Akcijų vertė kinta reikšmingiau ir neretai nepatyrusiam investuotojui pakiša koją bei priverčia priimti emocijomis grįstus sprendimus“, – pastebi D. Klimavičius.

Pradedančiajam investuotojui išsirinkti pavienes akcijas sudėtinga, tad, norint aukštesnės rizikos, patartina pradėti nuo akcijų krepšelio, kurį siūlo investiciniai fondai.

Į būstą nuomai vidutiniškai investuoja 81 000 Eur

Šiuo metu populiariausias būdas investuoti į NT sektorių yra įsigyjamas būstas nuomai, tačiau tam reikia būti sukaupus kelias dešimtis tūkstančių eurų.

„Atlikę klientų analizę matome, kad tipinis „Eikos“ būsto pirkėjas yra investuotojas, perkantis vidutinės klasės būstą už 81 000 Eur, be būsto paskolos. Išanalizavus 1 400 parduotų butų per pastaruosius ketverius metus, tokio tipo klientai sudarė apie trečdalį (30 proc.) būsto pirkėjų“, – pastebi I. Dargytė.

Būstas ilgalaikei nuomai istoriškai Vilniuje generavo santykinai aukštą pajamingumą (angl. rental yield), tačiau šiuo metu dėl didesnių būsto kainų vidutiniškai yra apie 5 proc. per metus. Be to, reikia įvertinti, kad reikės skirti lėšų ir laiko būsto priežiūrai bei administavimui.

NT skolinimosi platformos: investicija nuo 100 Eur, bet yra rizikos

Investuoti į NT skolinimosi platformas galima nuo labai nedidelių sumų, pavyzdžiui, nuo 100 Eur, tad tai yra patrauklus produktas mažmeniniams investuotojams. Be to, kaip ir obligacijų atveju, išmokamos periodinės palūkanos.

„Investicijas per NT skolinimosi platformas galima priskirti aukštesnės rizikos investicijų kategorijai. Skolinimosi platformos veikia kaip tarpininkai tarp skolintojų (investuotojų) ir besiskolinančio NT vystytojo, tad nerizikuoja savo kapitalu. Jie deda pastangas išanalizuoti NT projektus ir įvertinti jų rizikas, tačiau vystytojo nemokumo atveju neturi ir nededa savo nuosavo kapitalo tam projektui išgelbėti“, – atkreipia dėmesį I. Dargytė.

NT fondai: tūkstantinės investicijos, uždarbis didelis

Baltijos šalių rinkoje pastaruosius 10 metų galima investuoti į šiame regione veikiančius nekilnojamojo turto fondus, tačiau didžiojoje jų dalyje investuojama suma prasideda nuo 125 000 Eur.

Investicijos į NT fondus suteikia galimybę uždirbti ilgalaikę grąžą iš NT projektų. Čia pinigai dažniausiai „užrakinami“ bent 6 metams. Tai yra pakankamas laiko tarpas „įdarbinti“ investuotojų įsipareigojamas sumas ir sukurti ar išvystyti NT projektus, taip pat padidinti jau išvystytų objektų vertę.

„Metinė grąža iš gyvenamosios paskirties projektų vystymo gali siekti 13 – 15 proc. Tokio tipo investicijos suteikia aukščiausio uždarbio galimybę, bet NT investicijų spektre yra priskiriamos aukščiausiai rizikai“, – teigia I. Dargytė.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.