Gyventojai, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei ūkininkai, norintys įsirengti mažos galios elektrines, jau gali teikti paraištas finansinei paramai gauti. Šia galimybe gali pasinaudoti ir tie, kurie svarsto statyti pavienes vėjo jėgaines, kurių įrengtoji galia siektų iki 3 MW. Taigi, nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį? Svarbiausiais patarimais dalijasi vėjo energetikos ekspertas.

Išnagrinėkite vėjo elektrinių statybos reguliavimą

Tai, kokių leidimų reikės planuojamai vėjo elektrinei, priklauso nuo jos dydžio ir galingumo. Remiantis Statybos techniniu reglamentu STR „Statinių klasifikavimas“, vėjo elektrinės, kurių aukštis yra ne didesnis kaip 30 metrų, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą.

„Be to, tuo atveju, kai statomos ne galingesnės kaip 350 kW vėjo elektrinės, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės naudojimo paskirties. Tokioms nedidelėms elektrinėms taip pat nebūtinas statybos leidimas, poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas – tad reikalingos procedūros užtrunka trumpiau“, – sako Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Jis primena, kad šiuo metu mažo galingumo vėjo elektrinėms leidimus elektros energijai gaminti išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Susipažinkite su galiojančios paramos mechanizmu

AEI bendrijos statusą turinčios gyventojų bendruomenės, labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, taip pat ūkininkai, norintys įsirengti mažos galios elektrines šiuo metu gali teikti paraiškas paramai gauti. Kaip prieš kurį laiką pranešė Energetikos ministerija, šiai priemonei numatyta skirta mažiausiai 7 mln. eurų finansavimą.

Parama bus teikiama planuojantiems statyti pavienes vėjo energiją naudojančias elektrines iki 3 MW įrengtosios galios arba saulės energiją naudojančias elektrines iki 500 kW įrengtosios galios. Dėl jos galės kreiptis ir asmenys, jau pradėję plėtoti projektus, t. y. gavę leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Maksimalus paramos dydis vėjo elektrinei 614,70 Eur/kW be PVM (743,79 Eur/kW su PVM), saulės elektrinei 369,00 Eur/kW be PVM (446,49 Eur/kW su PVM). Paraiškas paramai gauti galima teikti nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. sausio 11 d. Kvietimas skelbiamas ir paraiškos teikiamos APVA interneto svetainėje.

Pasitarkite su specialistais, kokią jėgainę rinktis

Ruošiantis statyti vėjo elektrinę, patariama visais aspektais įvertinti vietovę, kurioje ji bus statoma. Tai – ir vėjuotumas, vėliau nulemsiantis gamybos rezultatus, ir supanti aplinka. Pastaroji svarbi todėl, kad besisukanti turbina dienos metu meta šešėlį, todėl ją reikėtų įrengti šiek tiek toliau nuo gyvenamųjų pastatų.

„Rekomenduojama elektrinę statyti gana atviroje teritorijoje ir vengti tokių kliūčių, kaip kalvos ar medžiai. Taip yra todėl, kad jie gali užstoti vėją ir taip sumažinti pagaminamos elektros energijos kiekį“, – pastebi A. Radavičius. Jis taip pat primena, kad svarbu įvertinti atstumus iki artimiausios elektros linijos ar net iki artimiausio kelio, kad prie elektrinės galėtų privažiuoti ją aptarnaujantis transportas.

Įvertinkite kainos ir naudos santykį

Vėjo elektrinės pajėgumas taip pat turėtų atitikti statytojo elektros suvartojimo poreikius, kad gamintų būtent tiek, kiek jos yra reikalinga. Todėl prasminga konsultuotis su specialistais, kurie gali padėti pasirinkti efektyviausią variantą.

Sparčiai tobulėjant technologijoms, vėjo elektrinių statybos kaštai nuosekliai mažėja. Pavyzdžiui, maždaug 20 kW galingumo elektrinė, kurios gali pakakti didesnio ūkio poreikiams patenkinti, atsieina nuo 60 tūkst. eurų. Didesnės – iki 3 MW – elektrinės yra efektyvesnės ir pagamina daugiau elektros energijos. Tiesa, jų statybų procesas – sudėtingesnis, o investicijos – didesnės. Jos apytiksliai siekia 1 mln. eurų už vieną instaliuotą megavatą. Esant galimybei gauti paramą, ši investicija gali atsipirkti anksčiau nei per dešimt metų.

Taigi, atsižvelgiant į suvartojamos elektros energijos poreikį, paramos dydį, elektrinės kainą ir pan. gana paprasta apskaičiuoti, kokio dydžio investicijų reikės ir per kiek laiko jos atspirks. Taip pat reikia turėti galvoje, kad vėjo elektrinės veikia iki 25 metų, o elektros perteklius gali būti parduodamas biržoje.

Naudokitės švarios energijos privalumais

Nuosava vėjo elektrinė leidžia apsirūpinti 100 proc. švaria energija. Tai ypač aktualu įmonėms ar ūkininkams, kurie seka ekologijos tendencijomis.

„Gyventojų dėmesys supančiai aplinkai ir jos tausojimui nuolat auga. Tai reiškia, kad įmonės bei ūkiai, naudojantys iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją, taip gali susikurti konkurencinį pranašumą – padidinti savo prekių ar paslaugų vertę“, – pastebi A. Radavičius.

Kaip rodo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu prieš kurį laiką atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, daugiau nei pusei – net 57,4 proc. – jų svarbu, kad įmonės, kurių paslaugas ar prekes jie perka naudotų elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių.