Du iš trijų Lietuvos lengvųjų automobilių varomi dyzelinu. Ši degalų rūšis lyderio pozicijos dėl savo ekonomiškumo neužleidžia jau daugybę metų ir kurį laiką net sugebėjo „išvengti“ taršą mažinančio bio priedo sudėtyje žiemą. Tačiau nuo gruodžio šalyje parduodamas tik mažiau taršus dyzelinas, o vairuotojai gali rinktis iš dviejų tipų naudojamų specialių priedų.

„Europos Sąjungai renkantis žaliąjį kursą ir vis populiarėjant mažiau taršioms degalų rūšims, tarp jų ir elektra varomiems automobiliams, Lietuvos vairuotojai vis dar masiškai naudoja dyzeliną. Ši degalų rūšis yra ypač jautri žemoms temperatūroms, todėl nekeista, kad kyla nemažai klausimų, kaip dyzelino elgesį per šalčius pakeis sudėtyje atsiradęs bio priedas“, – sako „Circle K“ Degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius.

Kuris iš dviejų yra „žalesnis“?

Naujieji priedai į dyzeliną įmaišomi dar prieš jiems patenkant į degalinių rezervuarus, todėl vairuotojai neturi pasirinkimo, ar naudoti seno tipo dyzeliną be nieko, ar rinktis aplinkai draugiškesnį – su anglies dvideginio emisijas mažinančiu priedu.

„Ši žiema Lietuvoje yra pirmoji, kai dyzeliną naudojantys vairuotojai pagal nutylėjimą yra įtraukti į mažesnį teršimą. Jie turi galimybę pasirinkti konkretų priedą dyzeline: pirmos kartos bio kilmės produktą RRME arba sintetinį priedą HVO. Jeigu pastarojo priedo pavadinimas glumina dėl žodžio „sintetika“, reikia turėti omenyje, kad tai lemia būtent perdirbimo būdas hidrinimas, kuris pakeičia dyzelino priedo gamyboje naudojamų natūralių pirminių žaliavų savybes. Pavyzdžiui, hidrintas aliejus nėra laikomas natūraliu produktu, nepaisant to, kad žaliava, iš kurios jis pagamintas, gali būti natūrali“, – teigia degalų ekspertas.

Pasak jo, abu priedai yra patvirtinti naudojimui Europos Sąjungoje, kuri siekia esminio žaliojo tikslo – kad bendra automobilių tarša būtų mažesnė.

Panašūs ir skirtingi priedai

Lietuvoje veikiančios degalinės privalo skelbti, kokia minimali bio priedo dalis yra žieminiame dyzeline.

„Keli svarbiausi aspektai apibrėžia dyzelino bio priedo efektyvumą – kiek jis atsparus vandeniui ir saugo degalus nuo tirštėjimo bei kaip greitai padeda dyzelinui užsidegti. Patekęs į degalų baką RRME priedas pats gali tirpti vandenyje, jam būdingas ir didesnis klampumas. Sintetinis priedas tokių iššūkių nesukuria, be to, atlaiko ir kur kas žemesnę žiemos temperatūrą. Problemų su RRME priedu galima patirti temperatūrai nukritus žemiau -15°C, tuo tarpu sintetinis priedas žemoms temperatūroms lieka atsparus. Degalų užsiliepsnojimo dyzeliniame variklyje kokybę nusakantis cetaninis skaičius taip pat aukštesnis HVO tipo bio priede“, – aiškina degalų ekspertas.

Jo teigimu, pereinamasis laikotarpis žieminiam dyzelinui iki šiol buvo taikomas labiausiai baiminantis, kad priedo įmaišymas pavers šiuos degalus neatspariais oro sąlygoms. Tačiau, anot R. Laurinavičiaus, ne mažiau svarbūs ir kiti iššūkiai, būdingi lietuviškai žiemai.

„Žieminiame dyzeline atsiradęs naujas priedas iš esmės energetinio efektyvumo nepakeis. Didžiausiu iššūkiu lieka naudoti geros kokybės, legaliose ir patikimose vietose perkamą dyzeliną, kuris leistų be problemų užvesti automobilį net ir smarkiai atšalus orui“, – sako jis.