Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, net 80% darbo ginčų kyla dėl nesumokėto darbo užmokesčio. O skundų institucija daugiausiai gauna dėl darbo ir poilsio laiko organizavimo pažeidimų. Susidūrusieji su darbo teisių pažeidimu turėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad galima pateikti dviejų rūšių dokumentus – skundą dėl pažeidimų arba prašymą nagrinėti darbo ginčą. Šie du dokumentai turi esminių skirtumų, o blogai suformuluotas dokumentas gali neatnešti norimo rezultato.

Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius paaiškina, kokiais atvejais kurį dokumentą reikėtų pateikti Darbo inspekcijai.

Kada vyksta darbo ginčas?

1. Darbo ginčas – tai darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis dėl neišmokėto darbo užmokesčio, nesuteiktų atostogų, dėl darbuotojo atleidimo ar nušalinimo nuo darbo teisėtumo, dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, darbo sutarties keitimo. Darbo ginčų komisija vertina, ar iš tikrųjų yra žalos atlyginimo sąlygos, kieno tai kaltė ir koks galėtų būti žalos dydis.

2. Į darbo ginčų komisiją gali kreiptis tas darbuotojas ar darbdavys, kurio teisės yra pažeistos. Jis turi suformuluoti aiškų reikalavimą, ko prašo iš komisijos: išieškoti pinigus, atlyginti žalą ar atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar kitą. Darbo ginčų komisijos sprendimu dažniausiai priteisiamos piniginės išmokos, kurias nukentėjusiai šaliai turi sumokėti pažeidėjas.

3. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi vykdomojo dokumento galią, kuri lygi teismo sprendimui. Nukentėjusi šalis gali kreiptis į antstolius, prašyti areštuoti turtą, imtis visų priemonių, kad atgautų teisiškai priklausančius pinigus.

Kada teikiamas skundas?

1. Skundas teikiamas tada, kai pažeidžiamos tam tikros imperatyvios Darbo kodekso nuostatos ir taip yra pažeidžiamos asmens darbo teisės. Pavyzdžiui, darbuotojas parašo skundą, kad jam ar visam kolektyvui nesuteikta darbo pertrauka, tuomet inspektorius atlieka tyrimą ir pamato, kad iš tiesų jiems yra nesuteikiama darbo pertrauka, nors Darbo kodeksas aiškiai pasako, kad ne vėliau kaip po 5 darbo valandų turi būti suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

2. Skundą gali parašyti visi, kas mato, jog yra pažeidžiamas įstatymas. Pavyzdžiui, matote, jog statybininkai dirba be šalmų, galite apie tai pranešti Valstybinei darbo komisijai.

3. Teikiant skundą apie konkrečius darbo teisės ar darbo saugos pažeidimus, svarbu ne tik juos užfiksuoti, bet ir užkirsti jiems kelią, todėl reikia aiškiai suformuluoti prašymo tikslą – nuo jo priklauso ir rezultatas. Skundo atveju dažniausiai pažeidėjui skiriama bauda arba reikalavimas pašalinti pažeidimą. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą dažniausiai būna nubaudžiami įmonių vadovai – jiems skiriama bauda, kuri privalo būti sumokėta ir papildo valstybės biudžetą.