Gyventojai, susidūrę su koronaviruso situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais, gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas. Tokią pagalbą neseniai pradėjo teikti šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Kita naujovė – mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos Vilniaus ir Kauno regionuose.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė sako, kad per pandemiją mus veikia itin daug nerimą, baimę ar liūdesį keliančių veiksnių. Ir nors šiuos jausmus išgyventi yra visiškai normalu, jiems stiprėjant ar užsitęsus ilgą laiką, prieinama (nemokama, patogiai ir greitai gaunama) pagalba yra itin svarbi. „Dar pavasario pradžioje, prasidėjus karantinui, specialistai teigė, kad pandemija ilguoju laikotarpiu neabejotinai sukels nemažai psichikos sveikatos iššūkių: padaugės savižudybių, daugiau bus vartojama psichoaktyvių medžiagų ir suprastės bendra gyventojų psichikos sveikata (daugiau emocinių sunkumų, nerimo ar nemigos apraiškų, kt.). Siekdamas to išvengti, kiekvienas gali padėti sau pasirinkdamas skirtingas psichologų pagalbos teikimo formas: individualiai konsultuodamasis, mokydamasis su kitais ar dalyvaudamas su panašiais sunkumais susiduriančių žmonių savitarpio pagalbos grupių susitikimuose“, – aiškina G. Ropaitė-Beigė.

Pašnekovė džiaugiasi, kad pastaruoju metu visuomenėje vis drąsiau kalbama apie psichikos sveikatos sunkumus, skatinama kreiptis pagalbos ar pasakojamos asmeninės istorijos. „Per pandemiją itin pajutome, kaip svarbu rūpintis fizine ir psichikos sveikata. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“, pradėjęs įgyvendinti naujas psichologinės gerovės paslaugas, sulaukė itin didelio susidomėjimo – sparčiai užpildytos vietos tiek į grupinius užsiėmimus, tiek į individualias psichologų konsultacijas. Tokia situacija parodo, kad poreikis gauti psichologinę pagalbą yra didelis“, – sako G. Ropaitė-Beigė.

Kada kreiptis pagalbos?

Kaip atpažinti signalus, kad reikėtų kreiptis pagalbos? „Natūralu yra abejoti ir tiksliai nežinoti, ar man jau reikia pagalbos, ar dar su sunkumais galiu susidoroti pats. Šiaip ar taip, kreiptis pagalbos galima abiem atvejais ir tiksliai nežinant, ar patiriami sunkumai yra susiję su psichikos sveikatos problemomis“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Indrė Baltrušaitytė.

Pasak jos, pagalbos reikėtų kreiptis tada, kai elgesys, kylančios mintys ar jausmai yra sudėtingi ir kelia sunkumus atliekant įprastas kasdienes veiklas. „Tai gali būti mintys apie savižudybę, savęs žalojimas, dideli mitybos ir miego įpročių pokyčiai, socialinis atsiribojimas, žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas, užsitęsęs liūdesys, motyvacijos stoka, pernelyg didelės baimės, nerimavimas, sunkiai kontroliuojami jausmai, pavyzdžiui, kaltės, pykčio“, – vardija I. Baltrušaitytė.

Nemokamą psichologinę pagalbą teikia ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Gyventojai gali nemokamai gauti iki 5 individualių anoniminių psichologo konsultacijų. Vyksta grupiniai seminarai apie streso ir konfliktų valdymą, emocijų atpažinimą, psichologinės konsultacijos grupėms. Norint gauti nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Psichologo konsultacijas taip pat galima gauti pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – psichikos sveikatos centre, prie kurio gyventojas yra prisirašęs. Jų Lietuvoje yra daugiau nei 100. Tiek psichikos sveikatos centrų, tiek visuomenės sveikatos biurų kontaktinius duomenis ir tai, kokias konkrečias paslaugas teikia, galima rasti www.pagalbasau.lt svetainės „Gauk pagalbą“ skiltyje.

Padeda įveikti krizes

Siekiant mažinti ilgalaikius COVID-19 pandemijos padarinius, dalyje Vilniaus ir Kauno apskritims priklausančių savivaldybių nuo spalio mėnesio pradėjo dirbti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Šiose komandose dirbančių specialistų pagalbą galima gauti, kai žmonės, bendruomenės ar kolektyvai yra emociškai sukrėsti tokių įvykių, kuriuose kyla reali ar įsivaizduojama grėsmė žmogaus sveikatai arba gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais. Pagalbą taip pat galima gauti, kai žmonės yra patyrę šoką po nelaimingo atsitikimo, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės. Specialistai taip pat gali suteikti pagalbą artimiesiems ir liudininkams smurtinės mirties atvejais.

„Iki šiol mūsų šalyje psichologinės paslaugos dažniausiai būdavo prieinamos per krizinį įvykį nukentėjusiam asmeniui, kai jis patekdavo į ligoninę arba buvo nukreipiamas į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą, specializuotą viešąją įstaigą. Dabar atsirado galimybė teikti psichologinę pagalbą ne tik nukentėjusiam, bet ir daugeliui žmonių, kuriuos tas krizinis įvykis taip pat palietė (artimieji, šeima, bendruomenė, darbo kolektyvas), o jie iki šiol pagalbos nesulaukdavo. Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos po krizinio įvykio tam tikrose įstaigose, organizacijose dirbs su žmonių grupėmis, bendruomenėmis – didesniu mastu ir būtent atvykus į vietą, nors lieka galimybė konsultuoti ir nuotoliniu būdu. Bus konsultuojami įstaigų vadovai, padedamas susidėlioti krizės valdymo planas“, – sako Mobilių psichologinių krizių įveikimo projektą įgyvendinančios viešosios įstaigos Krizių įveikimo centro atstovė Ingrida Bobinienė.

Kiekvienoje komandoje dirba bent du krizių intervencijos srityje besispecializuojantys psichologai, krizę patiriantiems žmonėms teikiantys krizinį konsultavimą, kuris gali sumažinti savižudybės ar potrauminio streso riziką, padeda išgyventi, geriau suprasti ir normalizuoti su krize susijusius jausmus, rasti būdų, kaip padėti pačiam sau, pataria, kur prireikus galėtų kreiptis tolesnės pagalbos.

„Žmonės turi nemažai vidinių išteklių, kurie padeda įveikti krizes. Tačiau kai krizės ypač sukrečia, emocinis palaikymas, operatyvi psichologinė pagalba labai svarbu. Kartais padeda net tai, kad žinai, kur galima kreiptis pagalbos ir jog ta pagalba bus suteikta“, – sako I. Bobinienė.

Su specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val., įskaitant savaitgalius, mob. tel. 8 616 22 252, el. paštu mobilikomanda@krizesiveikimas.lt.

Partnerių informacija.