Spalis yra paskelbtas Europos kibernetinio saugumo mėnesiu, todėl tai yra puiki proga tėvams padiskutuoti su savo vaikais apie tai, kaip saugiai elgtis internete. Dabar kai vaikai skaitmeninėje erdvėje ne tik pramogauja, bet ir mokosi, pokalbiai apie kibernetinį saugumą tapo dar svarbesni. „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė Eglė Tamelytė išskiria keletą svarbiausių aspektų, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį šia tema diskutuojant su savo vaikais.

Skaitmeninis etiketas ir saugumas

Kaip ir bendravimas realybėje, taip ir bendravimas internete, socialiniuose tinkluose turi savo taisykles – skaitmeninį etiketą. Ką apie interneto etiketą turi žinoti tiek paaugliai, tiek suaugusieji? Pagrindinė taisyklė – mandagumas. Deja, anot E. Tamelytės, anonimiškumo galimybė dažnai paskatina patyčias ir priverčia pamiršti bet kokį etiketą.

„Patyčios internete vaikus žeidžia taip pat stipriai, kaip ir realybėje, todėl ekspertai rekomenduoja šį klausimą su vaikais aptarti iš dviejų pusių. Pirmiausia, suaugusieji jiems turi paaiškinti, kad tyčiotis iš kitų internete – nevalia. Internetinėje erdvėje visi turi išlikti pagarbūs. Antra, tėvai turėtų paskatinti savo vaikus netylėti, jei jie patys patiria kibernetines patyčias – sulaukia užgaulių komentarų, grasinimų arba apie juos yra skleidžiami gandai“, – kalba E. Tamelytė.

Internete ir socialiniuose tinkluose nesunku išlikti anonimu. Niekas negali žinoti, kas iš tiesų slepiasi kitoje kompiuterio pusėje. Tuo dažnai naudojasi ir kibernetiniai nusikaltėliai, kurie apsimeta esantys kitais žmonėmis ir bando susidraugauti su patikliais vaikais.
„Šių dienų didžiausi ir dažniausiai pasitaikantys nuostoliai kibernetinėje erdvėje yra asmeninės informacijos, slaptažodžių ir banko duomenų netekimas. Tačiau turime prisiminti, kad viskas prasideda nuo mūsų pačių, todėl vaikus ir paauglius būtina mokyti, kad internetinėje erdvėje bendrauti su nepažįstamaisiais negalima. Geriausia būtų patarti vaikams neatsakyti į nepažįstamųjų žinutes, nesidalinti telefono numeriu ir svarbiausia – jokiomis aplinkybėmis nesusitikti su internete sutiktu, tačiau nepažįstamu žmogumi“, – pasakoja programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė.

Duomenų apsauga ir privatumas

Vaikams augant, o prie ekranų praleidžiamam laikui ilgėjant, kibernetinių atakų pavojus išauga. Moksleiviai, susikūrę socialinių tinklų paskyras, ten bendrauja su draugais ir bendraklasiais, dalinasi savo asmenine informacija. Deja, vaikai kartais nepagalvoja, kad dalintis galima ne viskuo.

„Mokiniai, pradėję naudotis socialiniais tinklais, dažnai nejaučia ribų dalindamiesi savo asmeniniais duomenimis, nuotraukomis. Tėvai neturėtų numoti į tai ranka – moksleiviai gana dažnai nesuvokia, kuri informacija yra tinkama, o kuri yra perteklinė, todėl suaugusieji turėtų padėti vaikui nuspręsti, kuo galima dalintis viešai. Nepilnamečių socialinių tinklų paskyrų turinys turėtų išlikti neutralus, o iš jo neturėtų būti aišku, kur yra vaikas ar, pavyzdžiui, kada jis yra vienas namuose“, – teigia E. Tamelytė.

Vaikams taip pat būtina priminti ir apie tai, kaip atsakingai naršyti internete. Neatsargus landžiojimas įvairiose nepatikimose interneto svetainėse gali pakenkti ne tik pačiam vaikui, tačiau ir kitiems šeimos nariams, besinaudojantiems tuo pačiu įrenginiu.

„Vaikams svarbu išmokti atskirti patikimus informacijos šaltinius ir svetaines. Paspaudę ant įtartinų nuorodų, atidarę iš nepažįstamųjų gautus elektroninius laiškus, jie įrenginį gali užkrėsti įvairiais virusais. Nuo to gali nukentėti ir kiti šeimos nariai, kurie vėliau tą patį kompiuterį ar telefoną naudos finansinėms operacijoms atlikti. Taip pat vaiką reikėtų paskatinti nuolat atnaujinti savo slaptažodžius ar įsidiegti kelių žingsnių prisijungimo patvirtinimo galimybę, jei yra tokia galimybė“, – apie duomenų apsaugą pasakoja programos vadovė.

Pagrindinės saugumo priemonės

Pagrindinė saugumo priemonė – slaptažodis. Naudojamas slaptažodis turėtų būti pakankamai ilgas, sudarytas iš mažųjų, didžiųjų raidžių ir skaičių. Kuo sudėtingesnis derinys – tuo geriau apsaugoti duomenys. Dar vienas dalykas, kurį vertėtų prisiminti, tai, kad išmanųjį telefoną galima atrakinti ne tik su visiems įprastu PIN kodu, bet ir pažangiais užraktais – pirštų atspaudų jutikliu, akies rainelės skaitytuvu ar 3D veido atpažinimo funkcija.

Didesnį saugumą suteikianti priemonė – antivirusinės programėlės. Jos veiksmingai padeda užkirsti kelią kenkėjiškoms programoms ir pašalina veikimo spragas, tačiau prieš jas įdiegiant, svarbu pasitikrinti, ar tokia programėlė jau nėra integruota kompiuteryje ar telefone. Kitu atveju, kelios antivirusinės programėlės gali lėtinti įrenginio veikimą.

Taip pat patartina lankytis tik saugiose, HTTPS adresu pažymėtose svetainėse ir neatidarinėti įtarimą keliančių nuorodų, po kuriomis gali slėptis kibernetiniai sukčiai. O norint saugiai naršyti, reikia atkreipti dėmesį prie kokio tinklo jungiatės. Jungtis prie viešų „Wi-Fi“ tinklų nėra itin saugu, o jei jau prisijungėte, tuomet neatlikinėkite svarbių operacijų.