Kodėl vieniems žmonėms viską pavyksta atlikti lengvai ir greitai, o kitiems rankos nekyla imtis net paprasčiausių namų ruošos darbų? Kur kartais dingsta mūsų emocinė energija, kas ją susiurbia? O gal nė nepastebėdami ją užblokuojame, iššvaistome patys? Kaip įkrauti savo vidinę „bateriją“?

Dalia VALENTIENĖ

Emocinės energijos neįmanoma apčiuopti, bet puikiai jaučiame ją esant, ypač džiaugiamės, kai ji trykšta per kraštus – atrodo, galėtume kalnus nuversti. Kai jos trūksta, būname prislėgti, tūnome ramiai sau kur nors kamputyje. Kalbame ne apie kavos puodelio padovanotą įkvėpimą ir jį išgėrus atsiradusį budrumą, o apie vidinius syvus, gyvybinę galią, kurią hinduistai vadina prana, kinai – či, budistai – kundalinė.

Psichinė ir emocinė energija, kuri padeda analizuoti įvairią informaciją, greitai priimti sprendimus ir sugalvoti strategiją, kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) psichoterapeutė profesorė, bestselerio „Emocinės energijos faktorius“ autorė Mira Kiršenbaum, sudaro maždaug 70 proc. mūsų gyvenimo jėgos. Likę 30 proc. yra bendroji fizinė energija, kurią galima papildyti maistu ir miegant. Norėdami tiesiog funkcionuoti, pasak psichoterapeutės, turime valgyti, gerti ir miegoti. O kad pajustume visą gyvenimo pilnatvę, reikalingas kitoks „kuras“ – kitaip tariant, „draivas“, polėkis, entuziazmas, lengvumas, drugeliai pilve ir ugnis akyse. Iš kur gauti šios energijos? Kaip ją sukaupti ir neišeikvoti smulkmenoms?

Dalį energijos vėjais paleidžiame patys

Daugelio žmonių gyvenimas – tarsi nuolatinis bėgimas per kliūtis. Nemažai energijos, profesorės M. Kiršenbaum teigimu, prarandame bandydami atlikti dešimtis užduočių vienu metu. „Šokinėdami nuo vienos užduoties prie kitos, sudeginame didelį kiekį emocinės energijos, o gero rezultato niekur nepasiekiame, emocinių jėgų nebėra, o darbo kokybė dažniausiai – bevertė“, – rašo ji savo knygoje.

Todėl psichoterapeutė pataria daryti tik tai, kas tuo momentu yra svarbiausia. Tai jūsų nenuvargins – priešingai, suteiks naujų jėgų, nes bet koks atliktas darbas prideda teigiamų emocijų. Pirmiausia imkitės skubių, bet mažų, lengvų užduočių, jas greitai užbaigsite ir galėsite džiaugtis rezultatu. Jeigu žmogus niekada neturi laiko kažkam, vadinasi, tai nėra svarbu arba tiesiog jis nenori užsiimti nesąmonėmis. Nerimaudami dėl smulkmenų, psichoterapeutės įsitikinimu, prarandame energiją, o darydami mums svarbius dalykus savo vidinę „bateriją“ taupome arba net įkrauname.

Bėkite kuo toliau nuo energijos siurbikų

Tarp mus supančių artimųjų, pažįstamų ar kolegų visada pasitaiko vienas kitas energijos vampyras. Ne kartą turbūt esate pastebėję, kad būnant tarp kai kurių žmonių netikėtai apima silpnumas, rankos nusvyra, nebetenkate jėgų, nebelieka noro darbuotis, net nebepajėgiate galvoti. Paprastai energijos vampyrai energiją siurbia iš silpnesnių, lengvai psichologiškai pažeidžiamų žmonių. Kitų energija įmitę siurbikai mėgsta konfliktuoti, kelti skandalus ne tik namuose, bet ir darbe, viešose vietose.

Šio tipo žmonės patiria didžiulį malonumą matydami greta kenčiantį ir išgyvenantį artimąjį ar visai nepažįstamą asmenį. Mintantis kitų energija žmogus paprastai kalba lėtai, monotoniškai, beprasmiškais sakiniais, pažeria daugybę klausimų, bet pašnekovo atsakymų net nenori girdėti, neleidžia kitam žmogui įsiterpti, kartais nutraukia per pusę sakinio bandydamas kažką pasakyti. Jis girdi tik save ir mėgaujasi pamatęs, kad auka pavargo klausydama, jaučiasi išsunkta tarsi citrina. Pažeidęs pašnekovo gyvybinę galią, vampyras įsikrauna jo energijos.

Atpažinti energijos siurbiką galima ir iš to, kokie įvykiai ar pamatyta, išgirsta informacija jį traukia. Vampyras su malonumu perpasakoja tragiškus įvykius, katastrofas arba siaubo filmų siužetus, socialiniuose tinkluose dalijasi straipsniais ir nuotraukomis apie avarijas ir baisius nusikaltimus, vagystes. Išgirdęs, kad kaimynui nutiko nelaimė, pajunta pasitenkinimą, džiaugiasi. Geriantys kitų energiją žmonės mėgsta viskuo skųstis, vardija savo ligas, guodžiasi neturintys pinigų, yra nepatenkinti prastu oru ir aukštomis degalų kainomis. Psichologai siūlo būdą, kaip nuo tokio žmogaus apsisaugoti: vampyrui pradėjus ataką, patariama atsakyti tokia pat taktika, t. y. imti guostis savo ligomis, pasakoti apie nesibaigiančias problemas ir bėdas. Svarbiausia, kad vampyras suprastų, jog ir iš jo galima siurbti energiją.

Dažnas susiduriame su energijos vampyrais darbe. Mintantis kitų energija kolega įkyriai trukdo dirbti, stengiasi atitraukti nuo svarbių reikalų. Jei kažkas sprendžia sudėtingą užduotį ar ruošiasi svarbiam susitikimui, tame pačiame kabinete sėdintis vampyras gali pradėti kosėti arba įjungti radiją, varstyti stalčius ir spintas, stumdyti kėdę, vaikščioti iš kabineto į kabinetą trankydamas durimis.

Kai kurie psichologai atkreipia dėmesį, kad energijos vampyrai turi polinkį skolintis, imti kreditus ir negrąžinti pinigų. Jie mėgsta pabrėžti, kokie yra svarbūs, reikšmingi, turintys daug pažinčių ir ryšių. Tačiau tikėtis, kad jie pasišovę padėti, laikysis duoto žodžio, jokiu būdu nevertėtų. Deja, nemažai žmonių patiki energijos siurbiku, tikisi jo pagalbos, gaišta laiką, deda pastangas ir taip maitina jį savo vidiniais emociniais ištekliais.

Energinį vampyrą galima atpažinti net iš jo pomėgių. Teigiama, kad siurbiantieji kitų energiją visiškai nemėgsta saldumynų, retai geria karštus gėrimus – arbatą, kavą, bet labai mėgsta šaltą, ledinį vandenį ir aštrius patiekalus.

Ekspertai pataria atkreipti dėmesį ir į jus dažnai supančių žmonių akis. Tie, kurių akys švelniai rusvos, žalsvos, gelsvai žalsvos arba tamsiai rudos, kone juodos spalvos, turi polinkį siurbti iš kitų energiją. Mėlynakiai arba pilkų akių savininkai greičiausiai mielai dalijasi su kitais savo vidine energija.

Vidinę „bateriją“ būtina reguliariai įkrauti

Anot JAV psichoterapeutės M. Kiršenbaum, kad patirtume gyvenimo pilnatvę, dirbtume su įkvėpimu ir mylėtume, jausdami drugelius pilve, vidinę emocinę „bateriją“ reguliariai reikia įkrauti kaip ir mobilųjį telefoną. Fizinėms jėgoms atgauti pakanka maisto ir gerai išsimiegoti, o normaliai psichinei, emocinei būklei palaikyti reikia visiškai ko kita. Vidinės emocinės galios nesuteiks nei maistas, nei vaistai. Kad pripildytume save teigiama energija, būtina mažiausiai 2 valandas per dieną užsiimti tuo, kas teikia begalinį džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Taip pat psichoterapeutė primena, kad nebūtina stengtis visur ir visiems būti idealiu – geriausiu darbuotoju, geriausia mama ar tėčiu, geriausia žmona ar tobulu vyru, nepriekaištinga dukra ar sūnumi. „Būkite atsargūs – pernelyg aukštai iškelta kartelė gali pareikalauti labai daug energijos. Atsirinkite, kam, kada ir kiek skirsite savo laiko. Būna, kad mama per dieną skambina dešimt kartų, nors rytoj jūs vykstate į komandiruotę ir iki to laiko turite dar daug ką nuveikti, tačiau kaip gera dukra kaskart keliate ragelį ir eikvojate energiją tuštiems pokalbiams. Auklė nesustodama žeria patarimus, kaip elgtis su vaiku, o jūs, kaip mandagus žmogus, jų klausote. Panašių situacijų – tūkstančiai. Būkite malonūs, dėmesingi ir dosnūs, tačiau tik tuo atveju, jei žmogui tikrai reikalinga jūsų pagalba ir nuoširdžiai tikite, kad ir jus tai įkvėps, bet nedarykite nieko vedami baimės, kad jus kažkas nustos mylėti“, – pataria psichoterapeutė M. Kiršenbaum.

Specialistė savo knygoje ragina išmokti sau atleisti. Anot jos, klystame visi, jeigu pasielgėme kažkada taip, o ne kitaip, vadinasi, taip reikėjo, gal taip pasielgti vertė aplinkybės. „Jei jaučiatės kaltas, ypač dėl to, kas įvyko praeityje, nustokite „pumpuoti“ energiją į įvykį, kurio jau negalite pakeisti, ir pasirūpinkite teisingu „teismo procesu“ sau. Paskutinį kartą savęs paklauskite, kokiomis aplinkybėmis jūs elgėtės taip, o ne kitaip. Ar apskritai turėjote kitą pasirinkimą? Ar supratote, ką darote? Atleiskite sau, jei galite, padarykite ką nors gero ir nustokite apie tai galvoti. Kažko gailėdamiesi, nuolat grįždami į praeitį, taip kaip ir be galo tuščiai svajodami apie ateitį, eikvojame emocinę energiją. Gyvenimas egzistuoja tik čia ir dabar“, – atkreipia dėmesį, kaip svarbu susitelkti į esamąjį laiką, daugelio knygų autorė M. Kiršenbaum.

Pasak psichoterapeutės, nesvarbu, kokioje šeimoje gimėme ar kokia buvo mūsų vaikystė, žmogaus organizmas turi neįtikėtiną savigydos potencialą. Norėdami atkurti laisvą teigiamos energijos tekėjimą, turite išmokti stebėti savo emocijas, atpažinti jas, bet nesusitapatinti su jomis, ypač jeigu tos emocijos nepatinka.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.