Šiemet paskelbtas karantinas tapo rimtu valios ir disciplinos išbandymu kiekvienam iš mūsų. Per karantiną nustojome lankytis masinio susibūrimo vietose, atsisakėme kultūrinių, sporto ir pramoginių renginių. Teko atidėti stambesnius pirkinius, suplanuotą būsto įsirengimą, o grožio paslaugos ir drabužių pirkimas karantino metu netgi neteko prasmės. Juk nedemonstruosi naujos dalykinės eilutės savo įnoringai katei, vargu, ar ją per kompiuterio ekraną įvertins ir kolegos, sako „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prasidėjus vasarai, visi lengviau atsikvėpėme, drauge su šiltais rūbais nusimetėme ir kaukes. Karantinui pasibaigus, daugybė užgniaužtų socializacijos, savirealizacijos ir buitinių poreikių ėmė drąsiai apie save priminti. O mes, išsiilgę veiksmo, su džiaugsmu puolėme juos tenkinti.

Kad vartotojai suskubo į parduotuves, atskleidžia Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatai. Jei balandį stipriai veržėmės diržus ir apsipirkinėjome net 18 proc. vangiau nei prieš metus, tai gegužę mažmeninės prekybos atstovai jau džiūgavo visiškai susigrąžinę savo klientus į parduotuves, o birželį jų prekybos apyvartos buvo net didesnės nei per atitinkamą 2019 m. laikotarpį.

Nors paprastai optimizmas lietuviams nebūdingas, nustebinome patys save. Europos Komisijos atliekamo vartotojų nuomonių tyrimo duomenimis, liepą Lietuvos vartotojų lūkesčių indeksas vėl tapo teigiamu. Maža to, jis buvo aukščiausias tarp Europos Sąjungos valstybių. Be mūsų teigiamus vartotojų lūkesčių rodiklius fiksavo tik Švedija ir Danija, kitose ES narėse vyravo gerokai niūresnės vartotojų nuotaikos.

Iš vienos pusės, kol kas lyg ir viskas gerai, „paplūdimio vakarėlis" tęsiasi. Sakytum, lyg ir nėra jokio reikalo jo gadinti. Ypač, kai tai gelbėja ir padeda Lietuvai, ekonomikai, BVP... Juk išaugusį vartojimo apetitą sveikina net valdžios vyrai iš televizijos ekranų. Pasak jų, pandemijos akivaizdoje, namų ūkių vartojimas tapo reikšminga mūsų ekonomikos paspirtimi. Tarytum girdami ir plekšnodami per petį, kad elgtumėmės taip ir toliau, dar ir išmokėjo eilę tiesioginių išmokų, kad nesustotume.

Atostogų sezonas artėja prie pabaigos, pats metas po truputį budintis iš lengvabūdiško sapno, ypatingai asmeninių finansų srityje. Juk niekas nežino, kiek tęsis ši optimistinė Lietuvos ekonominė vasara. Neapibrėžtumas niekur nedingo, COVID-19 pandemijos iššūkiai tebedrebina pasaulį, daugelio šalių ekonomikos silpsta, bankrutuojant verslams ir į eiles prie išmokų rikiuojantis bedarbiams.

Kol kas galime pasidžiaugti, kad iki šiol Lietuvai pasisekė viso to išvengti. Eurostat duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika per metus susitraukė mažiausiai iš Europos Sąjungos šalių – tik 3,7 proc. Tai puikus rezultatas, nes visa Eurozonos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko 15 proc., o tokios šalys kaip Ispanija, Prancūzija, Italija ir Portugalija fiksavo net atitinkamai 22,1 proc., 19 proc., 17,3 proc. ir 16,3 proc. mažesnį BVP nei prieš metus. Skindami pergales sveikatos fronte, puikiai atlaikėme ir ekonominį smūgį.

Vis tik artėjantis ruduo įnoringas – šaltajam sezonui tiek gyvenime, tiek asmeniniuose finansuose reikia ruoštis. Būtina peržvelgti savo išlaidų išklotines atidžiau ir gerokai griežčiau planuoti tolesnius pirkinius, kaupti finansines atsargas ir atsisakyti šiandienio vartojimo pagundų.