Rinktis žuvį atsakingai – nereiškia jos visiškai atsisakyti. Pakanka keisti žuvies vartojimo įpročius ir pirkti tik tas jūros gėrybes, kurioms negresia išnykimas. Taip teigia Lietuvos gamtos fondo specialistai, išleidę gidą sąmoningam žuvies vartotojui „Nyksta žuvys“. Jis padeda suprasti, kurias žuvų rūšis ir kuriose vietose sugautas galima valgyti, o kurių verčiau atsisakyti. Vadovaujantis juo, „Rimi“, pirmasis tinklas Baltijos šalyse, nebepirks nykstančios žuvies ir jūros gėrybių.

Nuolat atnaujinamame internetiniame gide „Nyksta žuvys“ žuvų rūšys šviesoforo principu suskirstytos į tris sąrašus – raudonąjį („Atsisakyk“), geltonąjį („Pagalvok“) ir žaliąjį („Valgyk“). Į raudonąjį įtrauktos žuvys, kurioms gresia išnykimas ir kurių rekomenduojama nepirkti, geltonąjį – žuvys, kurioms intensyvi žvejyba grėsmės nekelia, bet kurių pirkimą ir vartojimą dėl nepakankamų duomenų ar aplinkai kenksmingų jų pagavimo būdų rekomenduojama mažinti, bei žaliąjį – žuvys, kurioms išnykimas negresia, jas drąsiai galima pirkti ir valgyti.

Pasak Edmundo Greimo, Lietuvos gamtos fondo vadovo, siekiant reikšmingų pokyčių, būtina, kad atsakingo vartojimo idėjas palaikytų ne tik patys vartotojai, bet ir verslas. Pirmuoju iniciatyvos partneriu tapo prekybos tinklas „Rimi“.

Pasak Anos Čudinienės, šiuo metu žuvys ir jūros gėrybės iš raudonojo sąrašo sudaro mažiau nei 10 proc. visų parduotuvės jau turimų šių prekių. „Norėdami nešvaistyti maisto, jas parduosime ir nebeužsakysime iš tiekėjų žuvų ar jūros gėrybių, patenkančių į Lietuvos gamtos fondo sudarytą raudonąjį sąrašą. Pavyzdžiui, nebepirksime jame esančių tropinių krevečių, pangasijų, menkių, ungurių, vaivorykštinių upėtakių, juodųjų paltusų“, – sako A. Čudinienė.

Nesunkiai pagaminamas gurmaniškas patiekalas

Lietuvos gamtos fondo specialistai išskiria žuvų rūšis, kurioms negresia išnykimas – tai nedidelės trumpos generacijos žuvys, tokios kaip stinta, šprotai, strimelė ir silkė, ančiuviai. Jos patenka į žaliąjį sąrašą, kaip ir midijos, išskyrus tas, kurios sugautos dragomis ir dugniniais tralais, gremžiant jautrias dugno buveines.

Kepinių technologas Mahmoudas Idiras siūlo išmėginti nesudėtingą patiekalą su midijomis.

Patiekalui pagaminti reikės:

- 800 g midijų;
- 15 g alyvuogių aliejaus;
- 120 g šalotinių svogūnų;
- 100 ml baltojo vyno;
- 10 g žolelių;
- skiltelės česnako;
- druskos, pipirų.

Gaminimas

Nulupkite šalotinius svogūnus ir česnaką, stambiai supjaustykite. Ant kepsninės grotelių padėkite aliuminio dėklą su šiek tiek alyvuogių aliejaus, sudėkite pjaustytus svogūnus ir palikite kepti apie 5-10 minučių (priklausomai nuo kepsninės intensyvumo), kol svogūnai įgaus spalvą ir taps šiek tiek permatomi.

Sudėkite midijas, užpilkite baltuoju vynu, paskaninkite druska ir pipirais. Virkite apie 10 min. Susmulkinkite žoleles ir puse jų pabarstykite midijas. Virkite apie 10 min. Sudėkite likusias žoleles, išmaišykite ir nedelsiant patiekite. Skanaus!