Sušvelninti dabartinės ir visų potencialių ateities ekonominių krizių pasekmes gebėtume išmokę tinkamai planuoti pajamas ir išlaidas, taupyti bei racionaliai elgtis su pinigais. Šie įgūdžiai formuojasi ankstyvame amžiuje, todėl specialistai pabrėžia ypatingą vaikų finansinio raštingumo ugdymo svarbą. Kaip vaiką išmokyti atsakingai valdyti savo finansus, pasakoja „Šviesos“ finansinio raštingumo leidinių 5-8 klasėms autorė Vilija Dabrišienė bei „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pinigai – vis dar tabu

Naujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimas PISA rodo – mūsų šalies paauglių žinios apie elgesį su pinigais, nors ir patobulėjusios, vis dar yra žemiau EBPO vidurkio. Ekspertų teigimu, tokį rezultatą lemia kokybiškų finansinio raštingumo šaltinių stoka.

J. Cvilikienė pastebi, jog finansinio raštingumo žinių ir įpročių vaikai pirmiausia semiasi šeimoje. Antrasis šaltinis – internetas. „Todėl jei namuose apie pinigus nešnekama, mokykloje tokios disciplinos nėra, internete kokybiško turinio irgi labai mažai, patenkame į tarsi užburtą ratą. Auginame finansinių žinių stokojančius jaunuolius, kuriems ateityje teks priimti vis sudėtingesnius sprendimus, žengti su technologijų progresu, išmokti vengti vis aktyvesnių sukčių, planuoti savo saugią ateitį“, – apie tinkamų įgūdžių perspektyvas kalba Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

„Dabartinių vaikų tėvai gimė bei augo tuomet, kai tiek šeimose, tiek mokyklose buvo stokojama finansų valdymo įgūdžių ir švietimo. Todėl retas kuris, besiremdamas perskaitytomis knygomis ar asmenine patirtimi nuo mažens ugdo vaikams efektyvų asmeninių finansų valdymą. Tiesiog, nėra tradicijų. Žinoma, laikai keičiasi, situacija gerėja, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – kalba finansinio raštingumo leidinių autorė V. Dabrišienė.

Pašnekovės vieningai sutaria –pradėti reiktų nuo didesnio atžalų įtraukimo į šeimos finansinį gyvenimą. J. Cvilikienė pastebi: dalis suaugusiųjų vis dar vengia kalbėti apie pinigus, nes jie yra tarsi tabu ir blogo tono ženklas: „Tačiau verta suvokti, jog savarankiškos, nepriklausomos ir finansiškai sėkmingos asmenybės užauga tuomet, kai vaikai kartu dalyvauja šeimos finansų planavime ir yra natūraliai supažindinami su šia gyvenimo sfera“.

Tėvų ir mokyklos atsakomybė

Paklausta, koks vaikų amžius yra tinkamiausias pradėti ugdyti finansinį raštingumą, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė ragina nedelsti. Pasak J. Cvilikienės, kai tik atžala jau turi pirmuosius savo pinigus, reikėtų padėti mokyti juos atskirti, skaičiuoti ir taupyti. „Vėliau, patarčiau kartu planuoti šeimos keliones, įtraukti mažuosius mokant mokesčius. Tėvai savo pavyzdžiu turėtų rodyti, kaip derinti pajamas ir išlaidas, atskirti, kas yra poreikis, o kas – noras“, – pastebi finansų ekspertė.

Panašios nuomonės ir finansinio raštingumo leidinių autorė. Jos manymu, asmeninių finansų valdymas prasideda su pirmu euru, o raštingumui lavinti suremti pečius turi ir mokykla, ir šeima. V. Dabrišienė sako – mokytojas dažnai yra specialiai pasirengęs, turi daugiau žinių, metodikų, bet jeigu tėvai nesilaikys panašaus požiūrio, o mokykloje įgytus įgūdžius griaus praktika, sėkmės tikėtis sunku.

„Mokyklose jau taikomi įvairūs patyriminio ugdymo būdai – pradinukai vedami susipažinti su kainomis į parduotuves, žaidžiami įvairūs žaidimai. Taikoma daugybė metodų, tačiau dauguma iš jų vis tik yra imitacijos. Tik šeima geba žaidimus paversti realia veikla. Kodėl vaikams nedalyvauti realiai planuojant šeimos biudžetą? Kodėl prieš savaitgalinį apsipirkimą nepaprašius jų peržiūrėti didžiųjų prekybos centrų kainų leidinius ir pagal turimą pirkinių sąrašą nuspręsti, kur verčiausia eiti? Puiki asmeninių finansų valdymo mokymosi priemonė yra ir kišenpinigiai. Viskas būtų dar efektyviau, jei tėvai domėtųsi temomis, kurias vaikai mokosi mokykloje ir jas pritaikytų realiose situacijose“, – ugdymo įstaigų ir šeimos veiklos darnos svarbą pabrėžia V. Dabrišienė.

Žaismingas ir naudingas ugdymas

Užsiminusi apie vaikų asmeninių pinigų turėjimo svarbą, finansinio raštingumo leidinių autorė priduria – duoti dienpinigius atžaloms yra gerai, tačiau čia slypi ir tamsioji pusė: neretai jie pavirsta saldainiais, žaislais ar telefonais. Tuomet, anot V. Dabrišienės, gali būti daugiau žalos nei naudos, todėl pašnekovė teigia – tėvai turėtų mokyti dienpinigius taupyti bei investuoti. „Dabar beveik visi vaikai gimtadienių ar kitų švenčių proga gauna pinigų. Kur jie keliauja? Dalis taupo ir nusiperka brangesnį daiktą. Toks leidimo būdas labai sveikintinas, tačiau jei vaikai būtų mokomi investuoti, rezultatai išties džiugintų“, – komentuoja V. Dabrišienė.

Įkvėpimo, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą, galima pasisemti ir internete, ir iš įvairių edukacinių leidinių. Čia galima rasti jau suformuluotų užduočių bei įvairių veiklų, šviečiančių vaikus, mokančių skaičiuoti bei įvertinti savo biudžetą. „Swedbank“ įkurtoje „Finansų laboratorijoje“ tėvams pateikiamos įvairios užduotys: sudaryti šeimos pusryčių meniu, nupirkti būtinus produktus, aptarti ir sudaryti planą dviračio įsigijimui, palyginti skirtingas kainas keliose vietose. Taip mažieji žaismingai įtraukiami į kasdienį šeimos gyvenimą“, – kalba „Swedbank" ekspertė.

„Ugdykite vaikų smalsumą, leiskite jiems atrasti kas yra pirkiniai, mokesčiai, išlaidos, biudžetas. Vasarą su „Šviesa“ planuojame išleisti leidinį, kuris padėtų 5-6 klasių mokiniams įvertinti visas su tam tikru pirkiniu ar veikla susijusias išlaidas ir numatyti pasekmes. Pavyzdžiui, kviestų apskaičiuoti kiek iš tiesų kainuoja šuniukas, įvertinti ne tik jo pirkimo, bet ir išlaikymo išlaidas. Tuomet nuspręsti, ko šeima turės atsisakyti, jei įsigys augintinį – juk biudžetas turi likti subalansuotas. Tokios ugdymo priemonės yra ne tik naudingos, bet ir žaismingos“, – apibendrina ugdymo specialistė.