Koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas sujaukė daugelio žmonių planus, bet sunkiausia išgyventi nerimą dėl savo darbo vietos bei nežinią, ką reikės daryti, jeigu darbe būsiu nereikalingas. Kad ir kaip būtų sunku, išeičių tikrai yra, svarbiausia žinoti savo teises ir laiku kreiptis pagalbos.

Dėl savo teisių darbe rekomenduojama konsultuotis su Valstybine darbo inspekcija, netekus darbo – registruotis Užimtumo tarnyboje ir kreiptis dėl nedarbo ar ilgalaikio darbo išmokų iš „Sodros“. Ilgalaikio darbo išmoka aktuali žmonėms, kurie vienoje darbovietėje išdirbo ne trumpiau nei 5 metus.

Kokie dažniausi darbuotojų skundai? Kaip reaguoti darbuotojui, jeigu darbdavys išsakė prašymą, kuris netenkina darbuotojo interesų?

„Pirmiausia, reikia žinoti, kad net ir galiojant ekstremaliai situacijai bei karantinui vis tiek būtina laikytis Darbo kodekso reikalavimų. Visiškai suprantama, kad pandemija stipriai smogė verslui, nežinia dėl rytojaus neleidžia planuoti, bet pažadų ir įstatymų laikytis svarbu bet kada. Darbuotojus raginčiau domėtis savo teisėmis, įstatymais, nebijoti klausti. Norime jus supažindinti su pagrindinėmis darbuotojus saugančiomis Darbo kodekso nuostatomis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kiek darbuotojas gauna per prastovą?

Pandemija neigiamai paveikė visą ekonomiką, todėl darbdaviai ne visuomet gali duoti darbo savo darbuotojams. Tačiau tokiu atveju galima skelbti darbuotojui prastovą, mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą už visą etatą ir iš valstybės gauti 90 arba 70 proc. dydžio subsidiją nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Taigi visi prastovose esantys darbuotojai turi žinoti, kad darbdavys jiems turėtų mokėti ne mažiau nei 607 eurus „popieriuje“, arba 437 eurus „į rankas“, tačiau iš jų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų.

Darbuotojo negalima atleisti be įspėjimo ir išmokų

Jeigu visgi nutiktų taip, kad darbdavys svarstytų apie atleidimą, darbuotojui geriau nepasirašyti prašymo išeiti savo noru. Skirtumas tas, kad kai darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jis nėra įspėjamas iš anksto, neturi laiko paieškoti kito darbo, negauna išeitinių išmokų, jam apmokama tik už darbą ir už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Todėl geriau pasiūlyti darbdaviui, kad darbuotoją atleistų savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

ĮSPĖJIMO TERMINAI. Kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodekse taip pat nurodyta, kad ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtina išmokėti išeitinę išmoką.

Išmokų dydžiai:

2 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus;
0,5 mėn. vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.

RIBOJIMAI. Remiantis Darbo kodeksu, darbdavys negali jūsų atleisti, jeigu esate darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų, arba nėščia darbuotoja (iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai).

Ką daryti, jeigu atleido?

NEDARBO IŠMOKA. Jeigu jus atleido, rekomenduojame kreiptis į Užimtumo tarnybą. Čia galėsite ieškoti naujo darbo, taip pat gauti nedarbo išmoką iš „Sodros“, bet tik jeigu turite sukaupęs ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių. Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje tampate draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir nereikia kas mėnesį savarankiškai mokėti įmokų.

Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo jūsų buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmais mėnesiais mokama daugiau, vėliau – mažiau).

Vidutinė nedarbo išmoka už visą mėnesį siekia apie 343 eurus, maksimali – apie 783 eurus.

ILGALAIKIO DARBO IŠMOKA. Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.

Ilgalaikio darbo išmoka priklauso nuo laiko, kurį darbuotojas nepertraukiamai dirbo pas darbdavį:

5–10 metų – 77,58 proc. vieno vidutinio mėnesio asmens darbo užmokesčio dydžio išmoka;
10–20 metų – 77,58 proc. dviejų vidutinių mėnesio asmens darbo užmokesčių dydžio išmoka;
ilgiau nei 20 metų – 77,58 proc. trijų vidutinių mėnesio darbo asmens užmokesčių dydžio išmoka.

Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

Ilgalaikio darbo išmoka išmokama po maždaug trijų su puse mėnesio nuo atleidimo.

LAIKINA DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Kadangi ne visi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai turi sukaupę reikiamą stažą ir gali gauti nedarbo išmoką, po karantino tokiems žmonėms bus mokama laikinoji darbo paieškos išmoka.

Naujoji išmoka bus mokama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 dienos.

Darbo paieškos išmokų dydžiai:

bedarbiams, kurie negauna nedarbo išmokos, bus mokama po 200 eurų;
bedarbiams, gaunantiems nedarbo išmoką, – po 42 eurus.