Psichologinės įtampos karantino metu nejaučia tik kas septintas lietuvis. Su kylančiu nerimu žmonės dažniausiais tvarkosi skaitydami, žiūrėdami filmus ar serialus. Vis tik 1 iš 10 lietuvių, net ir jausdamas psichologinę įtampą, nesiima jokių veiksmų, kad ją numalšintų. Toks požiūris gali būti susijęs su savipagalbos įrankių stoka – žmonės tiesiog nežino, kad jaustis geriau padeda fizinė veikla, neigiamų naujienų srauto ribojimas, dėmesio telkimo praktikos, o esant reikalui, ir psichologo konsultacijos, rodo „Bitės“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas.

„Karantinas iš pradžių galėjo pasirodyti lyg neplanuotos kelių savaičių atostogos. Vis tik sulėtėjusi ekonomika, augantis užsikrėtusiųjų skaičius ir buities iššūkiai ilgainiui pradėjo kelti įtampą, kuri tapo rimta kasdiene problema. Būdų leidžiančių susitvarkyti su pakrikusia emocine savijauta yra, tačiau net kas dešimtas lietuvis situacijos taisyti nebando, o tai gali atvesti prie žalingų pasekmių. Toks požiūris dažniausiai susijęs ne su tinginyste ar nenoru keistis, kiek su klaidingomis nuostatomis, kad savijautos gerinti nėra galimybių ar elementarių psichologinių įrankių stoka. Tokiu atveju, itin svarbus tampa darbdavių vaidmuo – šiuos įrankius ir naudingą informaciją savo darbuotojams galėtų suteikti būtent jie“, – sako Eglė Staniulionė, bendrovės „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Įtampą mažino filmais ir darbu

Kas septintas šalies gyventojų karantino metu nejaučia psichologinės įtampos, kai likusieji ją malšina įvairiausiais būdais – nuo kompiuterinių žaidimų iki meditacijos, rodo šių metų balandžio mėn. pabaigoje „Bitės“ užsakymu atlikta tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ apklausa.

„Lietuviai dažniausiai nusiraminti bando žiūrėdami filmus ar serialus, skaitydami ar žaisdami – taip teigia beveik pusė – 47 proc. – apklaustųjų. Dalis savijautą gerina ribodami neigiamų naujienų, susijusių su koronavirusu, kiekį (35 proc.) ar užsiimdami fizine veikla (34 proc.). Visi šie įtampos mažinimo būdai – veiksmingi, nes skatina dopamino, už malonumo jausmą atsakingos cheminės medžiagos, išsikyrimą mūsų smegenyse. Šios priemonės tikrai sveikintinos, nes jei naudojamos sąmoningai, neturi žalingų šalutinių efektų“, – sako E. Staniulionė

Lietuviai įtampą mažino ir daugiau bendraudami su draugais bei šeimos nariais (27 proc.). Labai maža žmonių dalis gerinti savijautą siekė medituodami (8 proc.), bendraudami su psichologų ar specialių pagalbos linijų specialistais (3 proc.).

„Lietuvoje vis dar stigmatizuojamas pagalbos prašymas, sprendžiant psichologines problemas ar sunkumus. O kartais, tiesiog be reikalo gėdijamasi apie asmenines problemas kalbėti su kitais žmonėmis. Būtent su tuo ir gali būti susijęs toks žemas, vos 3 procentus siekiantis, žmonių, skambinančių specialiomis pagalbos linijomis, skaičius“, – pastebi E. Staniulionė.

Be to, net 15 proc. apklaustųjų įtampos vengė tiesiog daugiau dirbdami. Toks savipagalbos būdas galbūt ir gali atrodyti efektyvus, tačiau iš tiesų gali būti ir pavojingas.

„Klausdami, kaip karantino metu dirbti produktyviau, žmonės dažnai pamiršta, kad absoliutaus produktyvumo iššūkio pandemijos metu sau kelti nereikėtų. Kritęs darbingumo lygis yra normalu, kai pasaulis gyvena kovos su iki šiol nematytu virusu sąlygomis. Tai patvirtina ir 39 proc. apklaustųjų, kurie iš tiesų pastebėjo karantino metu kritusį produktyvumo lygį“, – sako E. Staniulionė.

Ekspertė rekomenduoja papildomas darbo valandas keisti aktyviu poilsiu, bendravimu su artimaisiais ar draugais – šias priemones tyrimo respondentai naudoja itin dažnai ir laiko jas efektyviomis.

Padėti privalo ir darbdaviai

Karantino metu žmonės savo darbdavių komunikaciją vertino kaip patikimesnę nei valdžios institucijų, sveikatos priežiūros bendrovių ar žiniasklaidos, rodo ryšių su visuomene tinklo „Edelman“ duomenys. Darbuotojai į vadovus ir darbdavius atsigręžė laukdami patarimų ir palaikymo ne vien su darbu susijusiais, bet ir nuovargio malšinimo, emocinės savijautos gerinimo klausimais.

„Aktyvi vidinė komunikacija žmonėms leidžia jaustis apsaugotiems ir nepaliktiems likimo valioje, be to, gauti naudingos, patikimos ir praktiškos informacijos, kaip jaustis geriau. Vis tik stebina itin didelė respondentų dalis (38 proc.), kuri didesnio darbdavio rūpesčio jais nepajuto. Šiuo sudėtingu laikotarpiu papildoma darbdavių pagalba darbuotojams yra ne džiuginantis priedas, bet privaloma pareiga“, – teigia E. Staniulionė.

Dalis šalies darboviečių vis tik elgėsi priešingai ir stengėsi pagelbėti savo darbuotojams: 41 proc. darbdavių su darbuotojais dalijosi informacija apie koronavirusą ir jo prevenciją, o kas ketvirtas tyrimo dalyvių darbdavys patarė, kaip efektyviau dirbti per atstumą. Pastarasis rodiklis – itin žemas, turint omenyje, jog krizės metu žmonės atsisukdavo būtent į darbdavius, ieškodami informacijos ne tik apie darbą karantino sąlygomis, bet ir apie epidemiją, jos prevenciją ir kitus svarbius klausimus.

„Bitėje“ didžiulį dėmesį skyrėme vidinei komunikacijai, kas savaitę rengėme situacijos aptarimo vaizdo įrašus, realiuoju laiku vykstančias klausimų-atsakymų sesijas su aukščiausiais vadovais, kur kalbėjome ne tik dalykinėmis, tačiau ir gana asmeniškomis temomis – apie santykius su artimaisiais, vidinius išgyvenimus, baimes dėl ateities. Visa tai davė daug naudos – darbuotojų įsitraukimas vidinės komunikacijos kanaluose pasiekė visų laikų rekordus. Tai rodo, kad darbuotojams tikrai reikia ne tik patarimų ar realios pagalbos, bet ir nuoširdaus darbdavio dėmesio, emocinės paramos, palaikymo, todėl įmonės kuriamas turinys ir yra taip intensyviai sekamas. Čia emocinis intelektas ir empatijos rodymas – labai svarbūs“, – sako E. Staniulionė.

Atvirumo ir pažeidžiamumo laikas kaip galimybė

Be nuolatinio ryšio palaikymo labai svarbu užtikrinti ir savipagalbos įrankių suteikimą darbuotojams, teigia E. Staniulionė. Patarimai, kaip susitvarkyti su kankinančia emocine būsena, kaip jaustis geriau, kaip neįnikti į neigiamas mintis ar lengviau susikaupti – visa tai padaryti padedančios praktikos ar pratimai, kai kuriems žmonėms visiškai nežinomi, todėl darbdavių misija yra šiuos įrankius suteikti.

„Dalis žmonių su įtampa nesitvarko tiesiog todėl, kad nežino, kaip tai efektyviai padaryti. Todėl darbdaviai privalo šiuos psichologinius įrankius suteikti. „Bitėje“ teikėme naudingą informaciją apie virusą ir karantiną, rengėme asmenines psichologų bei grupines koučerių konsultacijas, mokymus. Jų metu darbuotojus mokėme dėmesio telkimo meditacijų ar emocinio atsparumo technikų. Jos naudingos būtent todėl, kad jas patys darbuotojai, be niekieno pagalbos, tuoj pat gali imti ir naudoti praktikoje. Tai ypatingai prisideda prie geresnės jų emocinės savijautos“, – teigia žmonių ambasados vadovė.

Taip pat karantino metu žmonės tapo truputį atviresni, rodo daugiau pažeidžiamumo, pastebi ekspertė. Todėl dabar geras metas iš tikrųjų įsigilinti į savo darbuotojų emocines patirtis – jas žmonės šiuo laikotarpiu atskleis lengviau. O tai leis geriau pažinti savo kolegas ir išsiaiškinti, kaip iš tiesų padėti jiems darbe jaustis visavertiškai.