Dėl COVID-19 koronaviruso plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių, įmonėms tenka priimti įvairius sudėtingus sprendimus. Ką daryti verslininkui, susidūrusiam su finansiniais sunkumais ir tapus nemokiu? Kaip elgtis tokiu atveju? Ar nemokumas būtinai reiškia bankrotą?

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – didinti nemokumo procesų efektyvumą ir sudaryti sąlygas išsaugoti gyvybingą verslą. Šis įstatymas sujungė iki tol galiojusius Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymus.

Finansų ministerijos nemokumo klausimų ekspertė dr. Siuzana Ščerbina – Dalibagienė pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus, susijusius su įmonių nemokumu.

Kada įmonė laikoma nemokia?

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas iš esmės pakeitė nemokumo sampratą ir ją sugriežtino. Įmonė laikoma nemokia, jei ji atitinka bent vieną iš šių kriterijų: įmonė laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba įmonės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Pagal anksčiau galiojusį reguliavimą įmonė turėjo atitikti du kriterijus: pirma, nevykdyti įsipareigojimų, ir antra, jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) turėjo viršyti pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Naujuoju nemokumo apibūdinimu siekiama, kad verslas, susidūręs su finansiniais sunkumais, kuo anksčiau imtųsi veiksmų jiems spręsti, ir kreditoriai galėtų atgauti kuo didesnę savo reikalavimų dalį.

Vis dėlto, reikia pažymėti, kad nors dabartinė nemokumo sąvoka yra pakankamai griežta, tačiau įstatymo nuostatos tapo lankstesnės ir kaip tik pagerina gyvybingo ir trumpalaikius finansinius sunkumus išgyvenančio verslo išsaugojimą, leidžia išnaudoti ne vieną būdą įmonės finansiniams sunkumams įveikti.

Ar nemokumas (negalėjimas vykdyti įsipareigojimų) būtinai reiškia bankrotą?

Įstatymas iš esmės pakeitė požiūrį į nemokumą, panaikindamas iki tol galiojusią nuostatą, kad nemoki įmonė privalo bankrutuoti. Nemokumas nereiškia neišvengiamo bankroto. Nemokumo atsiradimas nustato momentą, nuo kurio reikia imtis veiksmų susidariusiai padėčiai spręsti. Įmonei tapus nemokia, jos vadovas privalo inicijuoti nemokumo, o ne bankroto procesą.

Jei nemoki įmonė pagrindžia savo gyvybingumą, t.y., jei ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje, tokia įmonė gali restruktūrizuotis. Priimant sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo yra vertinama ne esama įmonės finansinė būklė, o verslo gyvybingumas, perspektyvos. Reikia pažymėti, kad teisė kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo suteikta ir kreditoriams. Be to, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, gali pereiti į restruktūrizavimą, jei pasikeičia aplinkybės dėl jos veiklos vykdymo galimybių ateityje.

Ką turi daryti įmonės vadovas, jei įmonė negali vykdyti turtinių įsipareigojimų?

Įmonės vadovas pirmiausia turėtų įvertinti patiriamų sunkumų apimtį bei mastą, galimą poveikį įmonės gyvybingumui. Vis dėl to, jei dėl negalėjimo vykdyti savo įsipareigojimų įmonė tampa nemokia, įmonės vadovas nedelsdamas turi imtis veiksmų, nustatytų Juridinių asmenų nemokumo įstatyme:

• informuoti įmonės savininkus apie įmonės nemokumą bei siūlyti sprendimo atkurti mokumą būdus.

• inicijuoti nemokumo procesą.

Nemokumo procesas inicijuojamas įmonės vadovo kreipimusi į kreditorius, kurių reikalavimų įmonė negali vykdyti. Šiuo kreipimusi siūloma kreditoriui sudaryti susitarimą dėl pagalbos, t.y., prašyti atidėti reikalavimo įvykdymo terminą, atsisakyti prievolės ar jos dalies, pakeisti prievolę kita prievole ar kt. Nemokumo procesas gali užsibaigti sudarius susitarimą dėl pagalbos su kreditoriais arba pereiti į restruktūrizavimo arba bankroto bylą.

Apibendrinant svarbu tai, kad jei įmonė negali vykdyti savo turtinių įsipareigojimų, o tai lemia įmonės nemokumą, įmonės vadovas privalo ieškoti finansinių sunkumų sprendimo būdų ne teismo keliu, ir tik tuomet, jei tai nepavyktų, imtis verslo restruktūrizavimo arba kelti bankrotą.

Ar įmonei tapus nemokia galima susitarti su kreditoriais be teismo?

Įmonei tapus nemokia jos vadovas pirmiausia privalo išbandyti galimybes išspręsti įmonės finansinius sunkumus ne teismo keliu. Įmonės vadovas nedelsiant privalo kreiptis į kreditorius, kurių reikalavimų negali įvykdyti, ir siūlyti jiems susitarti dėl pagalbos neteismine tvarka. Tokių susitarimų nėra privaloma sudaryti, tačiau privaloma pabandyti susitarti.

Siekiant sudaryti susitarimus dėl pagalbos, įmonės vadovas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo, kad būtų apsaugotas įmonės turtas ir veiksmingiau sprendžiamas finansinių sunkumų įveikimo klausimas.

Kada vadovui atsiranda pareiga pradėti bankroto procesą?

Įmonės bankrotas yra paskutinis etapas, išbandžius visas kitas galimybes. Tik tuomet, jei nepavyksta rasti neteisminių sprendimų arba restruktūrizavimo keliu nesudaromos galimybės atidėti skolų mokėjimus ar kitaip suteikti pagalbą įmonei ir įmonės būklė tikrai yra beviltiška, o veikla neperspektyvi, vadovui kyla pareiga inicijuoti bankroto procesą teismo arba ne teismo tvarka.