Girdėdami tėvų kalbas apie viruso plitimą, besikeičiančią ekonominę situaciją, nuogąstavimus dėl savo ir artimųjų sveikatos, vaikai gali jaustis nesaugiai, nerimauti, bijoti. Dar stipriau į dabartinę situaciją gali reaguoti vaikai, jau anksčiau savo aplinkoje susidūrę su sunkia liga ar netektimi.

Nežinomybė ir neaiškumas sukelia daug stiprių jausmų

Paramos vaikams centro psichologė, „Tėvų linijos“ vadovė Jūratė Baltuškienė sako, kad vaikams gali būti neaišku, kodėl jie neina į darželį ar mokyklą, o tėvai dirba namuose. Daugelis pradės ilgėtis draugų ir giminaičių, gali jaudintis dėl senelių sveikatos. Nežinomybė ir neaiškumas gali sukelti daug stiprių jausmų: baimės, bejėgiškumo, pykčio, liūdesio, nesaugumo. Tikėtina, kad visi jie išsilies netinkamu elgesiu.

Vaikams, kurie jau yra patyrę artimojo netektį ar sunkią jo ligą, dabartinė situacija gali sukelti ankstesnius prisiminimus ir emocinius išgyvenimus.

„Vaikai stebi suaugusius, tikrai girdi ir mato, kaip mes reaguojame į susidariusią situaciją: ką ir kaip apie tai kalbame, kaip patys jaučiamės. Net patys mažiausi ir paaugliai, kuriems atrodytų niekas nerūpi, labai greitai gali perimti nerimą“, – atkreipia dėmesį J.Baltuškienė.

Kaip padėti vaikams lengviau išgyventi dabartinę situaciją?

1. Įvardinkite, kas pasikeitė ir dar gali keistis. Išgirdę konkretų paaiškinimą paprastais žodžiais, vaikais jausis saugiau. Galite sakyti: „Jau pastebėjai, kad šiuo metu gyvename šiek tiek kitaip nei įprastai. Tu neini į mokyklą (darželį), mes dirbame namuose, nesusitinkame su seneliais ir draugais, neiname niekur pramogauti. Taip yra todėl, kad pasaulyje plintant Korona virusui, tokiai ligai, šiuo laikotarpiu turime būti atsargesni ir saugoti savo bei kitų sveikatą. Tai yra nauja ne tik mums, bet ir visoms Lietuvos bei pasaulio šeimoms. Šiuo metu mūsų šeima turi būti ypač stipri bei draugiška ir kartu išgyvensime visus naujus dalykus“.

2. Neverskite vaikų kalbėtis. Trumpai paaiškinus situaciją, nereikėtų versti vaikų kalbėti apie šiuos dalykus, kol jie nesijaučia pasiruošę detalesniam pokalbiui. Svarbu vis priminti, kad jie bet kada gali klausti, jei norės ką nors daugiau sužinoti.

3. Stenkitės kuo mažiau kalbėti apie virusą, girdint vaikams. Nuolatinės kalbos, naujienų klausymas, naujų atvejų aptarimas, sukuria vaikams nesaugią atmosferą, kelia įtampą ir daro įtaką jų netinkamam elgesiui. Nepamirškime, kad vaikams ir dabar – svarbiausia žaisti, klausytis pasakų, konstruoti, žiūrėti filmukus ir pan.

4. Padėkite sumažinti nerimą dėl artimųjų sveikatos. Girdėdami, kad korona virusas itin pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, vaikai ir paaugliai gali garsiai neišsakyti nerimo, bet jausti baimę dėl senelių, vyresnio amžiaus mokytojų ar kitų jiems svarbių žmonių sveikatos. Geras būdas sumažinti vaikų nerimą – pasiūlyti išreikšti savo jausmus, parašant laišką ar nupiešiant piešinį artimiems žmonėms ir palinkint jiems sveikatos.

5. Sudarykite sąlygas reguliariai pasikalbėti su seneliais, giminaičiais ir draugais. Mažesniems vaikams sunku patiems susisiekti, tačiau bendrauti labai svarbu. Visi vaikai gali ilgėtis draugų, su kuriais nesimato ir neaišku, kada susitiks.

6. Paaiškinkite vaikams, kad nutikus nelaimei, visada atsiranda kas atskuba į pagalbą – kaip visose pasakose ir filmuose. Toks palyginimas atstatys gėrio ir blogio balansą, ypač mažesniųjų fantazijose ir realybėje. Papasakokite, kokių profesijų žmonės ir ką daro, kad mes visi lengviau išgyventumėm šį etapą. Tai medikai, darželių auklėtojai, parduotuvių darbuotojai, viešojo transporto vairuotojai, pareigūnai ir kt.

7. Į netinkamą elgesį pirmiausia reaguokite kaip į užslėptas emocijas. Netinkamas vaiko elgesys – tai ženklas tėvams, kad vaikas gali blogai jaustis, išgyventi sunkius jausmus, kurių įvardinti nemoka, todėl visos emocijos išsilieja per netinkamą elgesį. Stenkitės pamatyti, kokias emocijas slepia netinkamas elgesys, ir pirmiausia vaiką nuraminkite, o tik paskui aptarkite jo netinkamą elgesį ir kaip jį koreguoti.