Daugiau nei du trečdaliai Lietuvoje registruotų automobilių yra varomi dyzelinu. Panašią dyzelinių automobilių srauto į mūsų šalį proporciją išlaikė iš šių metų automobilių importuotojai. Vis dėlto tokių automobilių pardavėjai ne visada atskleidžia, kokį pokštą jiems gali iškrėsti dyzelinis automobilis, jeigu jį naudosite tik mieste. Jeigu važinėsite tik trumpus atstumus, netrukus galite pajusti, kad jūsų mašinos variklis nebe taip gerai traukia, o gal ir visai neužsiveda.

Šaltesnis variklis – daugiau suodžių

„Nuo 2006 metų spalio mėnesio įsigaliojus EURO 4 standartui, visų automobilių išmetimo sistemose privalo būti kietųjų dalelių filtrai. Juose regeneracijos metu išfiltruotos kietosios dalelės paverčiamos pelenais. Tam, kad įvyktų efektyvi regeneracija, DPF filtro temperatūra turi pasiekti aukštą, apie 600 0C, temperatūrą. Tai nutinka savaime per 20–45 minutes, o idealiausios sąlygos yra greitkelis“, – aiškina serviso „DPF servisas“ direktorius Audrius Kavaliauskas.

Anot A. Kavaliausko, šiuolaikiniai kietųjų dalelių filtrai, arba DPF (angl. Diesel Particulare Filter), pajėgūs sulaikyti 95–99,9 proc. suodžių. Pastarieji susidaro ne iki galo sudegus degalams. Kiekvienos suodžių dalelės dydis – nuo 10 milimikrono iki 1 mikrono, o jos turinyje rastume anglies branduolį, jungiantį angliavandenius, metalo oksidus, sierą, vandenį.

„Jeigu sutrikdoma suodžių regeneracija, filtras greitai užsikiša, tai trukdo pasišalinti išmetamosioms dujoms. Užsikišęs filtras neleidžia varikliui veikti visa galia – sakoma, kad variklis prastai traukia. Blogiausiu atveju automobilis gali ir nebeužsivesti. Be to, išauga degalų sąnaudos. Todėl pasitaiko, kad kai kurie vairuotojai priima neatsakingą sprendimą – tiesiog išmontuoti tokius filtrus. Tada suodžiai išmetami į aplinką. Pačios pavojingiausios žmogui ir aplinkai yra mažiausios 0,1–1 milimikronų dalelės, kurių išmetamosiose dujose paprastai būna iki 5 proc.“, – aiškina serviso atstovas.

Pasak jo, vairuotojai, kurie nutaria išmontuoti filtrus, ne tik pažeidžia įstatymus, rizikuoja negauti privalomos techninės apžiūros patikros pažymos, bet ir kenkia sau, savo vaikams ir aplinkiniams. Ir dėl kalti čia ne taršus automobilis, o pats vairuotojas, kuris tiesiog turėtų pasirūpinti kietųjų dalelių filtro priežiūra.

Nevertėtų taupyti kokybiškiems degalams ir alyvai

„Daugelio įprastinių suodžių filtrų efektyvios eksploatacijos rodiklis yra apie 200 tūkst. kilometrų rida. Tačiau rida yra tik vienas iš filtro efektyvumui turinčių veiksnių. Nevertėtų taupyti pinigų kokybiškam dyzelinui, variklinei alyvai bei nuolatinei automobilio priežiūrai, skirti dėmesio profilaktiniam filtro patikrinimui bei valymui. Išeitis būtų profesionalus suodžių filtro valymas, naudojant specialią įrangą bei medžiagas“, – sako A. Kavaliauskas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad profesionalių DPF valymo technologijų siūlo įvairūs gamintojai. Be to, rinkoje kartais patariama naudoti specialius, į degalus pilamus ar tiesiogiai į filtrą purškiamus tirpalus, tačiau tokia procedūra gero efekto neduos – suodžiai tiesiog liks filtre.

Serviso atstovas įvardijo ir pagrindinius kietųjų dalelių filtrų gedimų veiksnius:

• Prastos kokybės degalai, ne laiku keičiami arba blogos kokybės variklio tepalai.

• Automobilis dažniausiai naudojamas mieste, važiuojant trumpais atstumais ir nedideliu greičiu.

• Didesnė nei 200 tūkst. kilometrų rida.

• Mechaninės problemos, neveikianti EGR sistema, neefektyviai veikiantys degalų purkštukai, turbinos gedimas ir panašiai.

• Filtro regeneracijos daviklių gedimai.