„Toyota“ ekspertas Lauris Ertas dalinasi 5 patarimais, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį ir ką gali padaryti pats vairuotojas, kad kelionė taptų saugesnė ir jam, ir kitiems eismo dalyviams.

1. Saugos oro pagalvės

Kai kalbame apie automobilio saugos įrangą, dažnai pirmiausia pagalvojame apie saugos oro pagalves. Pagrindinė jų paskirtis – avarijos atveju akimirksniu prisipildyti oru ir išsiskleisti, taip sušvelninant automobilyje esančių žmonių patirto smūgio padarinius.

Saugos oro pagalvė neturi pilnai išsiskleisti iki kol veidas ją paliečia. Priešingu atveju, vairuotojo galva ir oro pagalvė, abu judėdami dideliu greičiu, bet priešingomis kryptimis, susidurs. Tai gali baigtis gerokai rimtesnėmis traumomis.

„Svarbu prisiminti, kad ne visais atvejais saugos oro pagalvė turi išsiskleisti. Jos veikimą valdo tiksli kompiuterinė sistema, kuri geba per sekundę įvertinti susidūrimo ir eismo kryptį, smūgio jėgą bei kitus veiksnius“, – pastebi L.Ertas.

Pavyzdžiui, jei automobilis bent akimirksnį tampa nekontroliuojamu ir važiuodamas keliu trenkiasi į šalikelės atitvarą, dažnai vairuotojas gali susigrąžinti automobilio valdymo kontrolę ir savarankiškai stabdyti. Jei tokioje situacijoje suveikia saugos oro pagalvė, vairuotojas negali toliau vairuoti automobilio.

2. Laikykite vairą abiem rankomis

Jei norite, kad saugos oro pagalvė suveiktų tinkamai, tarp vairuotojo kūno ir vairo turi būti bent 30 cm pločio saugos zona.

„Sėdėseną galite sureguliuoti taip: sėdėdami ant vairuotojo sėdynės, ištieskite rankas ir apatine riešo dalimi palieskite vairo viršų. Jeigu abiem rankomis imsite vairą tam skirtose vietose, jūsų alkūnės turi susilenkti atitinkamu kampu. Teisingai laikote vairą tada, jei kairės rankos padėtis atitinka laikrodžio ciferblato 10 valandą, o dešinės rankos padėtis – 14 valandą. Dauguma vairų tokiose vietose turi specialias įdubas nykščiams – kai nykštys patenka į įdubą, teisingai laikote vairą“, – sako ekspertas.

3. Saugos diržas yra veiksmingas, jei tinkamai sėdite

Saugos diržo uždavinys – išlaikyti kūno masę, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, kai saugos diržas yra teisingai prisegtas ir žmogus sėdi tinkamoje padėtyje.

„Pirmiausia, sėdynės atlošas turi būti kiek įmanoma vertikalesnis. Vairavimo mokyklose apie tai nėra daug kalbama, tačiau profesionalūs vairuotojai puikiai žino, jog ilgas buvimas pusiau gulimoje padėtyje gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Įvažiavimo į automobilio galą atveju, sėdynės atlošas apsaugo žmogų. Taigi, kuo žemesnėje padėtyje yra atlošas, tuo mažesnė atrama tiek šoninio, tiek galinio susidūrimo atveju. Be to, maksimaliai vertikali atlošo padėtis užtikrina realią ergonominę nugaros atramą“, – teigia L.Ertas.

Pasak jo, antras svarbus dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį sėdėsenoje – tai, kad galvos atramos centras turi būti šiek tiek aukščiau ausų. Dėl to naujesnės kartos automobiliuose galvos atramos ir sėdynės yra projektuojamos taip, kad galvos atraminė nulinė padėtis būtų žemiau galvos.

Trečia – dažnai ilgiau važiuojant gali kilti noras ištiesti kojas ir įkišti jas tarp pedalų. Ypač tokiuose automobiliuose, kuriuose yra kruizo kontrolės sistema ir automatinė pavarų dėžė.

„Tačiau ištiesdami kojas jūs nusikalstate prieš save! Susidūrimo atveju dėl tokios kojų padėties galite patirti itin sunkias traumas, nes, veikiant smūgio jėgai, sąnariai lūžta. Šiuo atveju saugos oro pagalvės atitraukia kojas nuo smūgio jėgos ir veiksmingai atlieka savo funkciją tik tada, jei vairuotojas nevažiuoja ištiesęs kojų“, – pasakoja L.Ertas.

4. Automobilio kėbulas skirtas apsaugoti žmones

Automobilio kėbulą sudaro dviejų tipų elementai – konstrukciniai ir kosmetiniai. Kėbulo šoninės konstrukcijos dalys yra gaminamos iš atsparesnių medžiagų nei priekinės ar galinės.

„Nepriklausomai nuo savo paskirties, susidūrimo atveju jos turėtų išsklaidyti smūgio apkrovą. Todėl yra svarbu rūpintis automobilio kėbulu ne tik jį reguliariai plaunant, bet ir atliekant remonto darbus. Jei automobilį atiduodate remontuoti į oficialios atstovybės priežiūros darbų centrą arba į autoservisą, galite būti labiau užtikrinti, kad darbai bus atlikti tinkamai“, – yra įsitikinęs L.Ertas.

Ekspertas pateikia pavyzdį – tarkime rimtesnės avarijos atveju buvo pažeisti priekinėje automobilio dalyje esantys lonžeronai. Jų ištiesinimas kainuoja pigiau negu keitimas, tačiau, pasirenkant pigesnį variantą, rizikuojama važinėti su silpnesne lonžeronų konstrukcija.

„Kitos avarijos atveju, jei smūgio jėga vėl bus nukreipta į lonžeronus, minkštesnė medžiaga gali sutrukdyti suveikti saugos oro pagalvei arba ji išsiskleis per vėlai. Dėl šios priežasties svarbu, kad visi kėbulo konstrukcinių elementų remonto darbai būtų atliekami pagal kėbulo remonto darbų nurodymus“, – teigia L.Ertas.

5. Atkreipkite dėmesį į stiklo įdaužas

Automobilio priekinis stiklas yra ne vien kėbulo konstrukcinis elementas – kartu jis suteikia vairuotojui informaciją apie padėtį kelyje ir leidžia apsaugoti keleivius. Jei priekiniame stikle atsirado įdauža, ši vieta tampa silpniausia.

„Galbūt maža įdauža ir neturės lemiamo poveikio apsaugai, tačiau toks įtrūkis jau 50 proc. sumažina stiklo apsaugą. Dabar pakeisti priekinį stiklą arba atlikti jo smulkų remontą nėra sudėtinga, todėl būtų klaida nepasinaudoti šia galimybe. Keičiant priekinį stiklą ar atliekant jo remontą oficialioje atstovybėje yra garantuojama, kad bus įstatytas kokybiškas priekinis stiklas ir tinkamai kalibruota „Toyota Safety Sense“ saugos sistema“, – sako L.Ertas.