Neseniai Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija tyrė mikrobiologinę taršą Vilniaus viešajame transporte. Paaiškėjo, kad kas ketvirtas žmogus jame susiteršia fekalijų bakterijomis...

Berta JANUŠAUSKIENĖ

Aišku, pasakytų ne vienas, juk viešuoju transportu naudojasi ir asocialūs asmenys. Tačiau labai nešvarios yra ir įvairios vadinamosios prestižinės vietos – viešbučiai, lėktuvai, biurai ir kt.

Komentuodama Vilniaus viešojo transporto mikrobiologinio tyrimo rezultatus, „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) komunikacijos vadovė Rasa Norkienė sakė, jog tyrimas buvo užsakytas praėjusį pavasarį norint sužinoti, kuriose vietose tarša yra didžiausia, kad tuomet būtų galima pagal rekomendacijas plauti, valyti ir dezinfekuoti viešąjį transportą. „Pakartotinį tyrimą planavome vėlyvą rudenį, tačiau jį užsakysime artimiausiu metu, kai baigsis naujos troleibusų ir autobusų valymo komandos mokymai“, – teigė R. Norkienė.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimas parodė, labiausiai užterštos buvo sėdynių rankenos, apmušalai, turėklai, į kuriuos keleiviai įsitveria dažniausiai. Mažiau užteršti – viršutiniai turėklai ir rankenos.

Pasak VVT komunikacijos vadovės, troleibusams ir autobusams dezinfekuoti naudojamos vokiškos priemonės, jomis viešojo transporto paviršiai apdorojami kartą per parą. „Po to, kai naktį nuvaloma troleibusų ir autobusų išorė, išvalomas salonas, muilu nuplaunami turėklai, vieną kartą per parą dezinfekuojami paviršiai transporto viduje“, – dėstė įmonės atstovė.

Vilniaus miesto savivaldybė skelbė, kad pavasarį pirmoji Lietuvoje autobusų ir troleibusų salonus ėmė dezinfekuoti, kad būtų naikinami populiariausi virusai ir bakterijos. Stafilokokai, grybelių sukėlėjai, žmogaus imunodeficito virusas, hepatitų B ir C sukėlėjai, norovirusai, rotavirusai – visus juos naikina specialus dezinfekavimo skystis, kurį po reguliaraus valymo nuo pavasario papildomai naudoja VVT, kasdien pervežantis apie pusę milijono keleivių.

Dezinfekuojami ir prekių vežimėliai

Nešvariais bendrojo naudojimo daiktais yra laikomi ir prekių vežimėliai bei krepšeliai, jiems dezinfekuoti taip pat skiriama dėmesio. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad parduotuvėse naudojamus prekių krepšelius darbuotojai valo vos pastebėję, jog jie tapo nešvarūs, pavyzdžiui, buvo pažeistos kai kurių prekių pakuotės ir produktai išsiliejo. Visi parduotuvių prekių krepšeliai dezinfekuojami beveik kasdien.

„Lygiai taip pat nuolat rūpinamės prekių vežimėlių švara. Prekių vežimėliai yra plaunami tiek dažnai, kiek yra reikalinga nuolatinei švarai palaikyti – jei sutepami produktais ar dėl prasto oro išsitepa vežimėlių ratai. Jeigu reikia, plauname net ir kelis kartus per dieną. Planingai visus parduotuvėse naudojamus prekių vežimėlius dezinfekuojame bent porą kartų per savaitę“, – teigė E. Dapkienė.

Neliesti veido ir plauti rankas

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovų, per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų. Rankų plovimas yra vienas paprasčiausių būdų pašalinti nuo jų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Plaunant rankas muilu nuo jų pašalinama apie 90 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Kad rankos būtų švarios, reikia tik vandens, muilo ir 20 sekundžių laiko. Tai gali apsaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų – virusų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų ligas, gripo, virusinio hepatito A, žarnyno infekcijų.

Žmonės dažnai liečia akis, nosį ir burną (Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo duomenimis, per valandą žmonės maždaug 3 kartus paliečia savo veidą), todėl mikroorganizmai gali lengvai patekti į organizmą. Neplaunant rankų patogeniniai mikroorganizmai gali nuo jų patekti į maistą, gėrimus, be to, gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Mikroorganizmai nuo neplautų rankų gali patekti ir ant kitų objektų, tokių kaip stalviršiai, durų rankenos, žaislai, ir taip lengvai išplisti.

Rankų plovimas su muilu kaip profilaktikos priemonė gali apsaugoti vieną iš trijų vaikų nuo viduriavimo ir sumažinti viduriavimo atvejų skaičių iki 32 proc., o asmenų, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, – net iki 58 proc. Rankų plovimas taip pat gali apsaugoti vieną iš penkių vaikų nuo kvėpavimo takų infekcijų, pavyzdžiui, pneumonijos, iki 20 proc. sumažinti kvėpavimo takų infekcijų skaičių bendroje populiacijoje, 50 proc. – infekcijų, įgytų sveikatos priežiūros įstaigose.

Valymo paslaugas įvairiose gausiai lankomose vietose, biuruose teikiančios bendrovės „Švaros biuras“ direktorius Vytautas Galinis sakė, kad įvairių paviršių dezinfekavimas įeina į kasdienių paslaugų rinkinį, specialiai jų užsakyti net nereikia. Be įprastų valymo darbų, pavyzdžiui, grindų plovimo, darbuotojai dezinfekuoja ne tik tualetus, bet ir durų rankenas, kitus paviršius. Tai atliekama arba kasdien, arba kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo sutarties. Sportuojantieji sporto klubuose dezinfekantais gali pasinaudoti patys – šių priemonių padedama naudotis lankytojams pagal poreikį.

Tačiau, pasak V. Galinio, vakare net ir itin kruopščiai išvalius patalpas, kitą dieną darbuotojams ir interesantams pradėjus varstyti duris, vėl viskas prasideda iš naujo – pasiseka pirmiesiems ir tuo atveju, jeigu einama paskui žmogų, kuris tinkamai plauna rankas. Beje, švaros įmonių darbuotojams biuruose stalų dažniausiai net neleidžiama liesti, tačiau būtent stalai ir telefonai būna patys nešvariausi.

Priminimo ženklų nėra

Užsienyje kai kur galima pamatyti priminimų, kad žmonės, pasinaudoję tualetu, nepamirštų nusiplauti rankų. Deja, padėtis nėra gera nei Lietuvoje, nei Vakarų šalyse. Kas septintas lietuvis neplauna rankų prieš valgį ar pasinaudojęs tualetu, o beveik penktadalis gyventojų higienos taisykles pamiršta pasinaudoję viešuoju tualetu ar transportu, rodo kompanijos „Lindström Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas.

Dažnai tenka pastebėti, kaip žmonės išpuola iš tualeto, palydimi nuleidžiamo vandens šniokštimo, tačiau plaunamų rankų garso negirdėti. Ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia – pakanka stebėti, kaip žmonės elgiasi, pavyzdžiui, didelių renginių metu.

Rankas plaunasi vos vienas kitas, nors dažnai to rankų plovimu net nepavadinsi – vos apsišlaksto vandeniu ir drėgnomis rankomis ima už rankenos (drėgmę bakterijos tiesiog dievina). Tuomet kitiems plautis rankas beveik nelieka prasmės. Tiesa, jei teko lankytis viešajame tualete, kurio durys atsidaro pačios ar jas galima atidaryti stumiant petimi, žinokite, kad šioje įstaigoje higiena rūpinamasi labiau.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro vedėja Asta Razmienė įsitikinusi, kad mūsų įpročiai yra žinomi ir be tyrimų. Faktas, kad visuomenėje plinta daug per nešvarias rankas ir maistą perduodamų ligų, rodo, jog trūksta higienos. Taip galima užsikrėsti rotavirusine infekcija, taip pat gali būti perduota salmoneliozė, dizenterija, gripas ir daugelis kitų ligų.

„Atlikti tyrimai rodo, kad ant mūsų rankų yra nuo 40 tūkst. iki 4 mln. virusų ir bakterijų. Dalis jų – natūrali mikroflora, tačiau daug jų patenka iš aplinkos. Daugelis žino, kad reikia nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu ir prieš valgį, tačiau retai kas taip elgiasi. Taip pat ir grįžus namo pirmasis darbas, nusiavus batus ir nusimetus paltą, turėtų būti nusiplauti rankas. Tokiu mechaniniu būdu pašalinama iki 90 proc. mikroorganizmų. Taigi rizika apsikrėsti sumažėja labai smarkiai“, – dėstė specialistė.

Rankų plovimo procedūra turi būti atliekama ne bet kaip. Iš pradžių rankos sudrėkinamos drungnu (nei per šaltu, nei per karštu) vandeniu, tuomet 10–15 sekundžių sukamaisiais judesiais kruopščiai muiluojamos, ypatingą dėmesį skiriant tarpupirščiams, pirštų galiukams, nykščiams bei riešams, ir plaunamos po srove taip, kad vanduo tekėtų nuo riešų pirštų galiukų link. Po to rankas reikia nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle. Jei vandens čiaupas yra tokios konstrukcijos, kad jį reikia užsukti, tai daryti dera su tuo pačiu rankšluosčiu. Šiukšlių dėžė jam išmesti turėtų arba būti atvira, arba turėti pedalą paspausti koja.

Griežtai nerekomenduojama naudoti baktericidinių muilų, nes jie sunaikina visus mikroorganizmus. Vadinamosios gerosios bakterijos ant odos – būtinos, mat jos saugo nuo kenksmingų mikroorganizmų. Tačiau paprastas muilas plaunantis rankas, pasak specialistės, yra būtinas, rankų kišimas po vandens srove jų nemuilavus – tik plovimo imitacija.

A. Razmienės teigimu, įprotį plauti rankas, kaip ir valyti dantis, reikia formuoti vaikystėje. Ir dera būti nepakantiems žmonėms, kurie neplauna rankų, – jie ne tik savęs nesaugo, bet ir ignoruoja kitus.

Lėktuvas – mikrobų rojus

Dažniausiai esame linkę tikėti, kad nešvariausios vietos – tualetai, galbūt dar viešasis transportas, prekybos tinklų prekių vežimėliai. Tačiau anaiptol. Ypač didele mikrobiologine tarša pasižymi lėktuvai. Kaip rašė žurnalas „Time“, taip pat skyręs dėmesio nešvaros temai, lėktuvuose yra lengviau kuo nors apsikrėsti ir dėl to, kad salonuose oro drėgnis būna mažesnis nei 20 proc.

Paprastai namuose jis siekia bent 30 proc. Sausas oras daro įtaką žmogaus imuninei sistemai – ji tampa pažeidžiamesnė. Be to, dėl suprantamų priežasčių lėktuvų neįmanoma gerai išvėdinti. Prieš kelerius metus atlikto tyrimo duomenimis, lėktuvuose yra 113 kartų didesnė tikimybė pasigauti peršalimo ligą nei sausumos transporte, o užterštumas viename kvadratiniame colyje (2,5 cm2) lėktuve viršija tualeto vandens nuleidimo mygtuko taršą bent 8 kartus.

Nustatyta, kad pačios nešvariausios vietos lėktuve – atlenkiamieji staliukai (ant jų dedama viskas – nuo kojų iki naudotų sauskelnių), saugos diržų sagtys, ventiliatoriai virš galvų, kėdžių atkalčių kišenės, kraštinių sėdimųjų vietų atkaltės (už jų laikosi žmonės, vaikščiodami lėktuve).

Amerikiečių tyrėjai atliko mikrobiologinės taršos testus įvairiuose biuruose – skambučių centruose, profesionalų biuruose, įmonių administracinėse patalpose. Tapo aišku, kad kai kurios iš pažiūros švarutėlės vietos gali būti tikri ligas sukeliančių bakterijų židiniai. Pirmoje vietoje pagal nešvarumą – durų rankenos, ypač darbuotojų poilsiui skirtų patalpų, kur įprastai einama pailsėti per pietų pertrauką.

Antroje nešvariausių biurų vietų sąraše – mikrobangų krosnelių rankenos, trečioje – kompiuterių klaviatūros. Ketvirtoje minėto sąrašo vietoje atsidūrė šaldytuvų rankenos, penktoje – vandens automatų rankenėlės, šeštoje – užkandžių ir gėrimų automatų mygtukai. Koks paradoksas – labiausiai valomos tos vietos, kurios įprastai laikomos nešvariomis, dėl to jos yra daug švaresnės už tas, kurios laikomos švariomis ir kurių valyti niekam neateina į galvą.

Labiausiai užkrėsti

* Pačiais nešvariausiais bendrojo naudojimo daiktais pripažintos degalų pistoletų rankenos.
* Eskalatorių ranktūriai ir bankomatai.
* Prekybos centrų prekių vežimėliai. Kasdien juos naudoja daugybė žmonių, todėl ant rankenų aptinkama seilių, fekalijų dalelių, maisto produktų pėdsakų ir kitų medžiagų, palankių bakterijoms daugintis.
* Rankinės ir piniginės. Dažnai viešose vietose moterys rankines pasideda ant įvairių paviršių, kur apstu bakterijų.
* Prieskonių indeliai restoranuose ir kavinėse. Juos liečia dauguma lankytojų, tačiau jie beveik niekada nedezinfekuojami.
* Prietaisų skydelis dėl specifinio temperatūros ir vėdinimo režimo yra viena nešvariausių vietų automobilyje. Labai daug mikrobų būna ir ant pavarų svirties.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ