Seksualinio smurto tema daugybę metų buvo beveik nekalbama, nebuvo tinkamai suvokiama ir problemos masto, formų bei padarinių. Visgi tik kalbant apie problemą galima ieškoti būdų ją užkardyti, padėti nukentėjusiems asmenims ir mažinti jų patiriamą atskirtį.

Viktorija PETKEVIČIŪTĖ

Balandį minimas seksualinio smurto prevencijos mėnuo. Tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į seksualinį smurtą, palaikyti nuo jo nukentėjusius asmenis ir skatinti juos kreiptis pagalbos, naikinti su tuo susijusius mitus. Teisininkė, smurto dėl lyties prevencijos ir lyčių lygybės ekspertė, VšĮ „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė tvirtina, kad netinkamą seksualinio smurto suvokimą mūsų visuomenėje puikiai iliustruoja gajūs stereotipai, o kai kurie vyraujantys įsitikinimai dažnai netgi pateisina tokį smurtą. Pavyzdžiui, kaip teigia pašnekovė, Lietuvoje smurtą patiria 1 iš 4 moterų, tačiau apklausos rodo, kad kas trečias šalies gyventojas mano, jog moterys išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ir prievartą.

R. Butkevičiūtė pabrėžia, kad dauguma nukentėjusiųjų nuo smurtautojų apie savo patirtis nepraneša ir nesikreipia pagalbos – prie to prisideda ir minėtos visuomenės nuostatos, mat aukos mano, kad jomis niekas nepatikės. Taigi smurtautojai lieka nenubausti, o aukų patiriama atskirtis tampa papildoma trauma, gilinančia kančią, stabdančia sveikimo procesą ir atimančia galimybę visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Reikia sutikimo

Kaip aiškina specialistė, seksualiniu smurtu yra laikomas bet koks seksualinio pobūdžio veiksmas, atliekamas kitam asmeniui be jo sutikimo nepriklausomai nuo kaltininko ir aukos santykio. Kokie pirmieji ženklai byloja, kad prieš žmogų naudojamas seksualinis smurtas?

„Pavyzdžiui, partneris neatsižvelgia į jūsų poreikius, žodžius, nesutikimą ir toliau iš jūsų primygtinai reikalauja tam tikrų dalykų. Jeigu žmogus su kuo nors nesutinka, jo sutikimas nėra entuziastingas, galbūt išgautas manipuliacija, apgaule, grasinimais, juk tai nėra sutikimas, ar ne? Jei asmuo su kokiais nors seksualinio pobūdžio veiksmais nesutinka, jam yra nemalonu, o veiksmai vis tiek tęsiami, jau galime sakyti, kad tai – seksualinio smurto forma. Kartais žmonės teigia, kad seksualinis priekabiavimas gali būti supainiotas su flirtu, tačiau flirtuojama tada, kai kitas asmuo atliepia panašiai. Nesulaukus atsako, jau einama į priekabiavimo zoną“, – dėsto R. Butkevičiūtė ir priduria, kad gali būti ir kitokių seksualinio smurto ženklų, pavyzdžiui, partneris gali versti išbandyti kokias nors seksualinio pobūdžio naujoves ar žiūrėti pornografinį turinį, skatinti bandyti atkartoti tai, kas rodoma, taip pat meluoti, kad naudoja apsaugos priemones. „Gana paplitę ir įvairūs pasiteisinimai: „Aš buvau išgėręs“, „Seniai mylėjausi, todėl negalėjau susivaldyti“ ir t. t. Bet kokiu atveju seksualinis smurtas yra nusikaltimas, už kurį baudžiama“, – teigia pašnekovė.

Vykdomas visur

Seksualinis smurtas gali vykti tiek žmogui artimoje, tiek kitoje aplinkoje – namuose, viešosiose vietose, darbe, mokymo įstaigose, taip pat kibernetinėje erdvėje (socialiniuose tinkluose ir pan.). „Pavyzdžiui, gali būti dalijamasi tam tikro pobūdžio medžiaga, sakykime, intymių kūno vietų nuotraukomis, įvairaus turinio vaizdo įrašais, kurių asmuo nei prašė, nei norėjo matyti“, – atkreipia dėmesį R. Butkevičiūtė.

Pasak pašnekovės, būtina kalbėti ir apie prievartos narkotikais vadinamas medžiagas. Jomis žmogus apsvaiginamas, ir taip smurtautojas atima asmens galimybę priešintis. „Netrūksta atvejų, kai naudojamos įvairios medžiagos ne tik narkotikų, bet ir medikamentų pavidalu ar asmuo perdėtai skatinamas vartoti alkoholį. Auka praranda galimybę orientuotis erdvėje, o galiausiai prieš ją panaudojamas seksualinis smurtas. Neseniai nuskambėjo prancūzės Žizel Peliko istorija – moters sutuoktinis ją slapta iki sąmonės netekimo svaigino net kelis dešimtmečius ir leido ją prievartauti kitiems vyrams. Kaip paaiškėjo, tie smurtautojai buvo ne kokie nors asocialūs asmenys, o šeimos vyrai, tėvai“, – pasaulyje garsiai nuskambėjusį seksualinio smurto atvejį primena specialistė.

Persipina su manipuliacija

R. Butkevičiūtė pabrėžia, kad itin paplitęs mitas, jog seksualinio smurto atveju būtinai prieš žmogų turi būti naudojama jėga, jam grasinama ginklu, iš jo atimama galimybė priešintis. Visgi iš tiesų yra nemažai seksualinio smurto atvejų, kai jėga apskritai nenaudojama, be to, dažniausiai smurtas patiriamas iš asmenų, su kuriais aukas sieja artimi ryšiai, – tėvų, partnerių, sutuoktinių.

„Net jeigu santykiuose nenaudojama jėga, gali būti kitokių smurto apraiškų, manipuliacijų, spaudimo. Kad ir, atrodytų, nekalti žodžiai „seniai mylėjomės“. Taip žmogus išreiškia savo nepasitenkinimą, leidžia suprasti, kad partneris tam ir yra, jog galėtum užsiimti seksu, antraip esi priverstas būti neištikimas. Visa tai gali versti kitą žmogų mylėtis visiškai to nenorint, tik tam, kad partneris neišeitų pas kitą. Taigi, jei žmogui nuolat reikia ieškoti pasiteisinimų, kodėl jis nenori mylėtis, jau galima įtarti, kad vyksta kai kas netinkamo. Vesdama mokymus, dalyviams pateikiu klausimą, ar jie yra kada nors mylėjęsi, nors to nenorėjo? Žmonės dažniausiai pradeda juoktis ir atsako: „Tai aišku, kas gi nėra to daręs.“ Ir toks atsakymas nė kiek nestebina turint omenyje prieš kelerius metus Lietuvoje vykdytą gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad 41 proc. gyventojų mano, jog mylėtis su vyru yra žmonos pareiga“, – dėsto pašnekovė.

N. Kuzmicko nuotr.

Smurto poveikis

Seksualinis smurtas, ypač patiriamas artimoje aplinkoje, gali trukti metų metus ir itin neigiamai veikti aukos gyvenimo kokybę, psichologinę būseną. Jis veikia visas žmogaus gyvenimo sritis, gali sukelti sunkumų darbe, kuriant santykius, bendraujant ir pan.

„Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė dr. Dalia Puidokienė atliko tyrimą – kalbino seksualinį smurtą artimoje aplinkoje patyrusias moteris. Jų teigimu, nuolat patiriama seksualinė prievarta veda prie visiško fizinio, psichologinio, dvasinio išsekimo, pasitikėjimo savimi praradimo. Moterys tvirtino, kad joms nepavyksta kokybiškai išsimiegoti, jos nuolatos jaučiasi nepailsėjusios, nedarbingos, dirglios, išsiblaškiusios, apatiškos arba pernelyg jautrios ir nervingos. Jos taip pat junta didžiulį nesaugumą, į patirtus baisumus reaguoja individualiai, asmeniškai – siekia jų atsikratyti, juos išstumti, paslėpti, apgauti tiek save, tiek kitus. Buvo minimas ir savarankiškumo praradimas, savigarbos ir orumo pažeidimas. Yra moterų, kurios keliamos kiekvieną rytą anksti, kad vyras patenkintų savo aistrą, ar per pietus dėl šio tikslo turi grįžti namo. Kitas dalykas – galios demonstravimas. Moterys junta vyro spaudimą paklusti, nejunta jokios partnerio pagarbos, yra tik kaltinamos kaip pareigos tinkamai neatliekančios žmonos ir netgi tuo, kad gadina jų reputaciją kitų žmonių akyse“, – pasakoja R. Butkevičiūtė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys, patyrusios seksualinę prievartą, junta pyktį, neapykantą ir net norą atkeršyti už patirtas skriaudas. Kartais jos stengiasi tai išsakyti, tačiau nesąmoningų troškimų suvokimas jas gąsdina. „Pavyzdžiui, viena moteris teigė: „Laikai peilį ir galvoji: Dieve, gali būti, kad būdama tokios būsenos imsiu ir ką nors padarysiu.“ Bejėgiškumas iš tiesų gali privesti prie ekstremalių veiksmų. Lietuvoje, deja, būna atvejų, kai ilgai kentusios smurtą moterys nužudo savo vyrus ir dėl to patenka už grotų. Visa tai atspindi sudėtingą psichologinę būseną, su kuria susiduria smurto aukos“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Beje, kalbant apie seksualinį smurtą, dera turėti omenyje ne tik moteris ir apskritai suaugusiuosius, bet ir vaikus – tiek mergaites, tiek berniukus. Jie taip pat kenčia nuo smurtautojų.

Pranešti – labai svarbu

R. Butkevičiūtės teigimu, Lietuvoje veikia penkios ligoninės, kurios gali suteikti reikiamą pagalbą nukentėjus nuo seksualinio smurto: Santaros klinikos, Kauno klinikos, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės. Greitas kreipimasis į policiją yra efektyviausias būdas padėti, nes taip iškart įtraukiama visa teisinė sistema, o nukentėjęs asmuo gali būti nukreiptas į medicinos įstaigas dėl reikiamos pagalbos. „Be to, jeigu apie patirtą smurtą pranešite nieko nelaukę, tarkime, nuvyksite į gydymo įstaigą, bus užfiksuoti nusikalstamos veikos įrodymai, itin svarbūs siekiant įgyvendinti teisingumą ir nubausti kaltininką“, – pabrėžia pašnekovė.

Pastaraisiais metais apie smurtą pranešama vis dažniau. Pavyzdžiui, pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius siekia apie 55 tūkst. per metus. „Skambina ne tik nukentėjusieji. Kreipiasi ir kaimynai, bendradarbiai. Tai rodo, kad žmonės nebeignoruoja smurto artimoje aplinkoje, aktyviai ieško pagalbos ir informuoja teisėsaugą. Sukūrę tokią sistemą, kur nukentėjusieji kreiptųsi dėl seksualinio smurto, prisidėsime ne tik prie gijimo, bet ir prie tikslesnės statistikos, padėsime formuotis teismų praktikai, tad kiekvienas pranešimas apie seksualinį smurtą gali būti žingsnis geresnės, saugesnės visuomenės link“, – neabejoja R. Butkevičiūtė.

Pasak ekspertės, seksualinis smurtas visada yra sąmoningas smurtavusio asmens pasirinkimas ir čia niekada nėra nukentėjusio asmens kaltės. „Dažnai girdime kvietimus aktyviai saugotis seksualinio smurto, pavyzdžiui, nevilkėti provokuojančių drabužių, nebėgioti vėlai vakare, nesilinksminti klubuose iki ryto, vis dėlto tai neprisideda prie smurto prevencijos. Iš tiesų visa atsakomybė už seksualinį smurtą tenka smurtautojams, tad geriausias būdas išvengti seksualinio smurto yra nepriekabiauti ir neprievartauti“, – tikina R. Butkevičiūtė ir ragina pastebėjus pavojingus veiksmus informuoti policiją – skambinti 112 arba pranešti portale epolicija.lt. Taip galima ne tik informuoti teisėsaugą, bet galbūt ir išgelbėti kitų žmonių gyvybę ar sveikatą.

Pagalba – prieinama

2023 m. mūsų šalyje įkurtas „Prabilk“ – pirmasis specializuotas nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (prabilk.lt), teikiantis nemokamą konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, bei su jais dirbantiems specialistams.

Pasak R. Butkevičiūtės, žmonėms, kurie kreipiasi į šį centrą, kyla daugybė klausimų ir neaiškumų. Jie yra susiję su įvairiomis baimėmis, pavyzdžiui, kas bus, jeigu žmogus apie savo patirtį praneš policijai, kreipsis į medikus. „Kadangi ta pagalba yra anoniminė ir konfidenciali, tiesiog norisi padrąsinti ir paraginti žmones jos kreiptis. Galima tik pabandyti ir įvertinti, ar tokia pagalba yra tinkama, o jei ne, – ieškoti kitų būdų“, – teigia pašnekovė.

Labai svarbu, kad nukentėjusieji neatsiribotų nuo pasaulio, kad jų aplinkoje būtų žmonių, kuriais jie galėtų pasitikėti. Visgi dažnai nutinka priešingai – smurtą patyręs asmuo ima vengti bendravimo, netgi viešų ar tam tikrų vietų, primenančių patirtą traumą, ir pan. Tai didina asmens atsiribojimą nuo socialinės aplinkos, visuomenės. „Žmogus tikrai gali norėti užsisklęsti savyje, bet jeigu jis tai daro ilgą laiką, tokia būsena gali tapti pavojinga. Tad svarbu turėti bent kokių nors palaikančių ryšių. Jei žmogus jų neturi, „Prabilk“ konsultantės tampa tais žmonėmis. Esant poreikiui, centras nukreipia į kitas organizacijas teisinei ir (ar) psichologinei pagalbai gauti“, – pasakoja specialistė.

Sunku prabilti

Organizacijos „Prabilk“ duomenimis, vos per dvejus metus kreipimųsi dėl patirto seksualinio smurto skaičius išaugo kelis kartus: 2023 m. pagalbos kreipėsi 22 asmenys, 2024 m. – 56, o pirmąjį 2025 m. ketvirtį jau registruoti 28 kreipimaisi. Tai rodo, kad žmonės vis dažniau ryžtasi kalbėti apie patirtą seksualinį smurtą ir ieškoti pagalbos. Pabrėžtina, kad centras teikia konsultacijas tiek praeityje, tiek neseniai nukentėjusiems asmenims ir susiduria su atvejais, kai skambinantieji prisipažįsta apie seksualinį smurtą prabilę pirmą kartą po keliolikos metų.

Kartais pasigirsta nuomonių, esą, kadangi aukos kreipiasi pagalbos retai, nėra pradedama daug ikiteisminių tyrimų, tad gal nėra ir problemos? „Turime suprasti, kad žmonės nesikreipia pagalbos dėl visuomenės nuostatų, su jomis susijusios stigmos, dėl to juntamos gėdos. Taip pat nukentėjusiesiems trukdo baimė, kad jais nepatikės institucijos. Dažnai vis dar yra kaltinamas smurtą patyręs asmuo, jo neretai klausiama, kodėl nenutraukė tokių santykių, jei tie santykiai buvo artimi, ir taip tarsi verčiama žmogų teisintis.

Nepagalvojama, kad galbūt smurtautojas manipuliavo vaikais, gąsdino vienišumu ir atskirtimi, grasino atimti turtą. Bet kokiu atveju nukentėjusio žmogaus kaltinimas yra prasta ir visiškai neefektyvi strategija. Turime klausti, ką mes galime padaryti, kad tie žmonės kreiptųsi pagalbos, arba ko nepadarome, kad tie žmonės jos nesikreipia, ir šalinti kliūtis, kurios trukdo pranešti apie nusikaltimus ir kreiptis reikiamos pagalbos“, – pokalbį apibendrina R. Butkevičiūtė.

Specializuota pagalba

Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ – specializuotas centras, teikiantis nemokamą konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, ir su jais dirbantiems specialistams. Pagalba teikiama telefonu +370 661 69 990 ir internetu prabilk.lt darbo dienomis nuo 13 iki 17 val.

Projektą „Atskirties pakopos ir galimybės ją stabdyti“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 6000 Eur.