„Šuns sužmoginimas – viena didžiausių ir dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurias daro augintinių šeimininkai,“ – teigia Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojas ir Baltijos kinologijos centro antros kartos instruktorius Martynas Gustaitis. Būsimiesiems gyvūnų prižiūrėtojams dėstantis specialistas dažnai akcentuoja šios klaidos pasekmes, kuomet pernelyg lepinami augintiniai tampa tikrais namų „karaliais“ ir patys sprendžia, kaip jiems geriausia elgtis. Šeimininkai, dažnai to net nesuvokdami, palaipsniui praranda autoritetą ir taip išprovokuoja šuns elgesio problemas, kurios apsunkina kasdienį gyvenimą.

Kodėl svarbu išlaikyti hierarchiją?

„Šunys yra gaujos gyvūnai, kuriems svarbu aiški struktūra ir taisyklės, todėl šeimininkas turi tapti tvirtu ir nuosekliu lyderiu. Jei šuo nejaučia aiškios hierarchijos, jis gali pradėti manyti, kad pats yra atsakingas už sprendimų priėmimą, gali pats spręsti, kaip elgtis, kas dažnai sukelia nepaklusnumą, nerimą ar net agresiją. Tinkamai nustatytos ribos mažina pačio augintinio stresą ir padeda išvengti elgesio problemų,“ – aiškina M. Gustaitis. Anot specialisto, dažnai šeimininkai skundžiasi, kad jų augintinis ignoruoja komandas, tempia pavadėlį, neateina pašauktas, šokinėja ant žmonių ir tt. Dažniausiai visų šių problemų priežastis yra neteisingai suformuota hierarchija, nes jeigu augintinis gauna viską be pastangų – žaislus, maistą, dėmesį – jis mano esąs namų valdovas.

Pasak M. Gustaičio, geriausias būdas pakeisti šuns elgesį – keisti jo mąstymą nuo „aš esu šuo milijonierius“ į „aš esu šuo darbuotojas“. Tai galima pasiekti ribojant prieigą prie resursų ir nustatant aiškias taisykles,“ – teigia specialistas.

Kaip pradėti keisti šuns elgesį?

Pasak M. Gustaičio, norint pakeisti ilgus metus formuotą šuns elgesį, reikia laiko ir kantrybės. „Svarbiausia – nuoseklumas. Nenorėkite rezultato pasiekti per savaitę ar dvi. Tai procesas, kuris gali trukti mėnesius. Tačiau atkaklumas ir taisyklių laikymasis garantuoja sėkmę,“ – akcentuoja dresūros specialistas ir priduria, kad pasikeisti gali visi šunys nepaisant jų amžiaus, dydžio ar veislės. Tam gali pasitarnauti ir dresūros užsiėmimai – ypač grupiniai, nes šunys geba mokytis ir mėgdžiojimo būdu, todėl dirbant grupėje progresas dažnai būna spartesnis.

Anot M. Gustaičio, maistas yra vienas efektyviausių manipuliacinių svertų šuns auklėjime, nes jis atitinka pagrindinį augintinio instinktą – išlikimą. Šuo natūraliai siekia gauti maisto, todėl tinkamai jį naudojant galima formuoti norimą elgesį, stiprinti paklusnumą ir gerinti tarpusavio ryšį. Kai maistas nėra prieinamas nuolat, o tampa atlygiu už tinkamai atliktas komandas ar mus tenkinantį elgesį, šuo ima labiau koncentruotis į šeimininko nurodymus. Tai leidžia ne tik efektyviai išmokyti naujų įgūdžių, bet ir išlaikyti aiškią hierarchiją – šeimininkas tampa resursų valdytoju, o šuo supranta, kad jo gerovė priklauso nuo paklusnumo ir bendradarbiavimo. Taigi vietoj to, kad maistas nuolat stovėtų dubenėlyje namuose, geriausia jį dalinti per pasivaikščiojimus kaip atlyginimą už paklusnumą ir gerą elgesį.

Anot specialisto, kita labai veiksminga priemonė šuns elgesio keitimui yra narvas. „Iš pradžių narvas gali būti naudojamas kaip kontrolės priemonė, o ilgainiui tapti šuns saugia vieta – tarsi jo miegamasis,“ – aiškina M. Gustaitis. Anot specialisto, svarbu, kad narvas nebūtų siejamas su neigiamomis emocijomis ar bausmėmis. Tinkamai prie pripratintas augintinis jame jausis saugiai ir ramiai. Tai ypač svarbu šuniukams, kurie dar tik mokosi namų taisyklių – narvas padeda išvengti netinkamo elgesio, pavyzdžiui, daiktų graužimo ar netvarkos namuose.

Dresūros specialistas akcentuoja, kad šuns auklėjime labai svarbu išmokyti augintinį, kad dėmesys ir žaidimai nėra savaime suprantamas dalykas, o užsitarnaujama privilegija. „Jei šeimininkas nuolat glosto, kalbina ar žaidžia su augintiniu be jokios priežasties, šuo gali pradėti manyti, kad dėmesys jam priklauso bet kada ir be pastangų. Tai gali paskatinti reiklų, net įkyrų elgesį – šuo gali loti, reikalauti glostymo ir tt. Geriausia skatinti šunį dėmesiu tada, kai jis rodo tinkamą elgesį, pavyzdžiui, ramiai laukia, užmezga akių kontaktą ar paklūsta komandai. Tokiu būdu šuo supranta, kad norint gauti dėmesį, reikia elgtis tinkamai,“ – aiškina M. Gustaitis ir priduria, kad tokiu būdu šuo tampa labiau motyvuotas bendradarbiauti, nes supranta, kad jo pastangos duoda rezultatą.

Anot specialisto, šuns žaislai taip pat neturėtų būti nuolat jam prieinami, nes tuomet jie praranda savo vertę ir tampa nebeįdomūs. Geriausia juos laikyti atskirai ir duoti tik tam tikru metu – kaip paskatinimą už tinkamą elgesį ar užimtumo priemonę.

Manipuliacija ir emocijos: ką svarbu žinoti?

„Dažnai šeimininkai grįžę namo randa sugraužtus batus ir kaltai atrodantį šunį. Tačiau svarbu suprasti, kad šuo nejaučia kaltės taip, kaip mes. Šuo išmoksta, kad tam tikra jo išraiška, susigūžimas ar nusuktas žvilgsnis, gali sukelti žmogaus gailestį ir sušvelninti pasekmes. Todėl vietoj to, kad interpretuotume šuns išraišką kaip kaltės jausmą, geriau susitelkti į aiškių taisyklių formavimą, kurios padės kurti harmoningus santykius su augintiniu bei užkirsti kelią nepageidaujamam elgesiui,“ – įspėja instruktorius.

BNS inf, pranešimas spaudai